Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) – Lietuvos nepriklausomybės siekusi pogrindžio grupė, veikusi sovietų 1940–1941 m. ir nacių 1941–1944 m. okupuotoje Lietuvoje.

1940 m. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga įkurta liberalų ir tautininkų. Leido laikraščius „Laisvės kovotojas“, „Varpas“. LLKS vyriausioji vadovybė kūrė laisvės kovotojų padalinius kiekviename apskrities mieste. Organizacija buvo suskirstyta į 4 apygardas (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio). 1943 m. turėjo apie 3 tūkstančius narių.

LLKS įstatuose parašyta, kad „tikslas yra atstatyti Nepriklausomą Lietuvą ir sujungti visus lietuvius bendram darbui Lietuvos garbei ir gerovei“.

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga jungia apie 170 narių. Rūpinasi laisvės kovotojų teisėmis ir laisvės kovų įamžinimu. Valdybos pirmininkas Ernestas Subačius. Garbės pirmininkas Jonas Burokas.

Šaltiniai

1. Sigitas Jegelevičius. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste 2014-04-26 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Laisvės besiekiant: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įnašas į antinacinę rezistenciją / Algirdas Vokietaitis. – LLKS, 1983. – 405 p.

Nuorodos

• Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2012-10-10 iš Wayback Machine projekto.
• A. Navaitis. Gyveno Lietuvai // XXI amžius, 2004-03-31, Nr. 25 (1228)
• Ramūnas Labanauskas. VLIK’as 1943–1945 metais: nacių ir sovietų pinklėse // XXI amžius, 2006-01-11, Nr. 3 (1403)