Šis straipsnis apie Švedijos imperijos vasalinę valstybę Apie XIII XVIII a feodalinę valstybę skaitykite straipsnyje Lie

Šis straipsnis apie Švedijos imperijos vasalinę valstybę. Apie XIII–XVIII a. feodalinę valstybę skaitykite straipsnyje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (šved. Storfurstendömet Litauen, lot. Magnus Ducatus Lituaniæ) – pagal Kėdainių uniją įkurtas Švedijos imperijos dominicum directum protektoratas, kuris de jure egzistavo 1655–1657 m. Po Švedijos pralaimėjimo Lenkijai Antrojo Šiaurės karo metais ir prolenkiškos lietuvių bajorijos sukilimo, protektoratas netrukus žlugo ir LDK Liublino unijos pagrindu vėl tapo pilnateise Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
šved. Storfurstendömet Litauen
lot. Magnus Ducatus Lituaniæ

Švedijos imperijos protektoratas

←

1655 – 1657

→


Vėliava	Herbas

Švedijos imperija

Lietuva (įstrižos linijos – nekontroliuotos teritorijos)

Sostinė

Kėdainiai (de facto)

Kalbos

Švedų, lietuvių, rusėnų, lotynų (lingua franca)

Religija

Liuteronybė (oficiali)

Valdymo forma

Monarchija

Karalius / Didysis kunigaikštis

1655–1657

Karolis X Gustavas

Istorija

- Kėdainių unija

1655 m., 1655

Švedijos okupacija

Jonušas Radvila buvo pagrindinis Švedijos–Lietuvos derybų iniciatorius.

1654 m. Rusijos carystė įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką ir užėmė didelę dalį valstybės rytinių teritorijų. Reaguodama į silpną ATR karinį pasirodymą mūšio lauke, Švedijos imperija siekė pasinaudoti susidariusia politine situacija ir okupuoti dalį Lietuvos-Lenkijos teritorijų. Švedijai ypač rūpėjo Lietuva – jos nuolatinis įtraukimas į imperijos (lot. dominium maris baltici) sudėtį buvo itin strategiškai svarbus klausimas, siekiant įsigalėti visoje Baltijos jūroje bei susilpninti priešininkės Rusijos pozicijas. 1655 m. vasarą Švedijos kariuomenė užėmė vakarinę Lenkiją ir ėmė Lietuvai grasinti karine jėga. Sužinoję, jog Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza pabėgo iš šalies, Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila bei kiti Lietuvos didikai pradėjo svarstyti apie derybas su Švedija.

Pastabos

Kėdainių sutartyje ir unijoje Lietuva įvardyta kaip LDK, tačiau pakeistas jos politinis statusas bei numatytas kitoks administracinis susiskirstymas.

Išnašos

Vyšniauskas, Marius (2021). Jonas Kazimieras Vaza – žmogus, pražudęs respubliką. 2023-11-27 iš Wayback Machine projekto. Lituanistica. 59 psl. ISSN 0134-3106.
Kontljarchuk, A. (2006). In the Shadows of Poland and Russia: The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European Crisis of the mid-17th Century. JSTOR. .
Meilus, E. (2013). LDK istorija: Kėdainių unija – nuo Lenkijos prie Švedijos. 15min.
Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija (1009–1795). R. Paknio leidykla, p. 307.

[1] Kėdainių sutartyje ir unijoje Lietuva įvardyta kaip LDK, tačiau pakeistas jos politinis statusas bei numatytas kitoks administracinis susiskirstymas.

[2] Vyšniauskas, Marius (2021). Jonas Kazimieras Vaza – žmogus, pražudęs respubliką. 2023-11-27 iš Wayback Machine projekto. Lituanistica. 59 psl. ISSN 0134-3106.

[:1-3] Kontljarchuk, A. (2006). In the Shadows of Poland and Russia: The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European Crisis of the mid-17th Century. JSTOR. .

[4] Meilus, E. (2013). LDK istorija: Kėdainių unija – nuo Lenkijos prie Švedijos. 15min.

[5] Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija (1009–1795). R. Paknio leidykla, p. 307.