Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lietuvos 5-asis ulonų pulkas (rus. Литовский 5-й уланский полк), Lietuvos 5-asis Jo didenybės Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio Trečiojo ulonų pulkas (rus. 5-й уланский Литовский Его Величества Короля Италии Виктора-Эммануила III полк) – vienas iš Rusijos imperijos kariuomenės pulkų.

Priešistorė

XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje buvo keli totorių pulkai. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo prie karo tarnybos pripratę totoriai ėmė prašyti Rusijos kariuomenėje sukurti ypatingus totorių pulkus. Tą prašymą patenkino valdant Pavelui I. 1797 m. buvo sukurtas Pinsko raitasis pulkas, sudarytas iš 10 eskadronų. Tais pačiais metais jis buvo pervadintas į Lietuvos totorių raitąjį pulką. Pulke tarnavo 500 bajorų draugų ir 500 kitų karių iš totorių ir lietuvių. Draugai išlaikydavo tiek save, tiek antruosius.

1798 m. rugsėjo 15 d. pulkui Rusijos imperatorius suteikė 10 vėliavų (kiekvienam eskadronui), panašių į leibkazokų vėliavas, su sidabraspalviais kutais. Pirmojo eskadrono vėliava buvo balta, likusios devynios – žydros. 1799 m. pulkas dalyvavo Suvorovo Šveicarijos žygyje, generolo Aleksandro Rimskio-Korsakovo korpuse. Dalyvavo kautynėse prie Ciuricho, prie Kirchdorfo ir Šlato kaimo.

1803 m. pulkas buvo padalintas į Lietuvos raitąjį ir Totorių raitąjį pulkus, kiekviename po 5 eskadronus. Nuo šio momento prasideda vėlesniojo Lietuvos 5-ojo ulonų pulko istorija, skaičiuojamas pulko vyresnumas.

Pulko istorija

Napoleoniniai karai

1806 m. pulkas buvo priskirtas infanterijos generolo F. Bukshevdeno korpusui ir dalyvavo Ketvirtosios koalicijos kare prieš Napoleoną. Pulkas kovos krikštą patyrė Ylavos mūšyje. 1807 m. lapkritį pulkas buvo pervadintas Lietuvos ulonų pulku (rus. Литовский уланский полк). 1809 m. pulkas generolo kunigaikščio Golicino korpuso sudėtyje dalyvavo žygyje į Galiciją.

1812 m. Tėvynės karo metu pulkas įėjo į 4-tąjį rezervinį kavalerijos korpusą, buvusį 2-osios Vakarų armijos sudėtyje. Pulko ulonai dalyvavo mūšiuose prie Myriaus ir Romanovo, Smolensko kautynėse, Borodino mūšyje. Po Borodino mūšio pulkas įėjo į infanterijos generolo M. Miloradovičiaus būrį. Dalyvavo Malojaroslaveco ir Krasno mūšiuose. 1813 m. pulkas dalyvavo Vokietijos išvadavime nuo prancūzų kariuomenės.

1830-31 m. sukilime

Pulkas dalyvavo 1830-31 m. sukilimo malšinime.

1833 m. kovo 21 d. prie pulko prijungė Seversko raitųjų jėgerių pulko (Северский конно-егерский полк) 3-iąjį divizioną, tad Lietuvos ulonų pulką ėmė sudaryti 8 veikiantys ir 1 rezervinis eskadronai.

1848-49 m. sukilime

Pulkas taip pat malšino 1848-1849 m. Vengrijos revoliuciją. 1849 m. ulonai gavo 19 sidabrinių trimitų su įrašais „Už Vengrijos numalšinimą 1849 m.“.

Krymo karas 1853-1856 m.

Krymo karo (1853-1856 m.) metu, 1854 m. gegužės 7 d. – liepos 4 d. pulkas dalyvavo Silistros (Bulgarija) apgultyje, paskui buvo perkeltas į Eupatoriją. 1856 m. rugsėjo 18 d. pulko struktūra pakeista, nuo šiol jis turėjo 4 veikiančius ir 2 rezervinius eskadronus.

1863 m. sukilime

1863 m. pulkas dalyvavo 1863 m. sukilimo Voluinėje malšinime, dalyvavo smulkiuose susirėmimuose su sukilėliais. Tais pačiais metais 6-asis eskadronas buvo panaikintas, o 5-asis perkeltas į 3-ąją rezervinę kavalerijos brigadą.

1864-1914 m.

1864 m. kovo 25 d. pulkas buvo pavadintas Lietuvos 5-uoju ulonų pulku. 1875 m. liepos 27 d. 5-asis rezervinis eskadronas pervadintas į atsarginį.

Valdant Aleksandrui III 1882 m. rugpjūčio 18 d. pulkas kartu su kitais lengvosios kavalerijos pulkais buvo performuotas į 14-ąjį dragūnų pulką. 1883 m. rugpjūčio 11 d. 5-asis atsarginis eskadronas performuotas į kadrinį, pulką vėl ėmė sudaryti 6 eskadronai.

Vėl ulonų pulku tapo 1907 m. gruodžio 6 d.

Pulko šefai

1803.04.08-1803.05.07 – generolas majoras Kasjanas Glovenskis
1803.05.07-1809.07.26 – generolas majoras kunigaikštis Piotras Golicinas
1809.07.26-1813.04.14 – pulkininkas Dmitrijus Tutolminas
1833.09.11-1839.08.23 – Nasau hercogas Vilemas I
1839.08.26-1895.02.15 – Austrijos erchercogas Albertas
1861.08.17-1861.11.13 – kavalerijos generolas baronas Ivanas fon Ofenbergas (antrasis šefas)
1902.07.02-? – Jo didenybė Italijos karalius Viktoras Emanuelis III