Lietuviai Argentinoje

Argentinos lietuviai – lietuviai, emigravę į Argentiną ar ten gimę ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje. Argentinos lietuvius jungia Argentinos lietuvių bendruomenė ir kitos organizacijos.

Ricardo Ivoskus – 1999–2011 m. San Martino partido meras

Istorija

Pirmieji lietuviai į Argentiną atvyko XIX a. pabaigoje – P. Dautantas, dalyvavęs kovose dėl Argentinos nepriklausomybės, inžinierius Robertas Adolfas Chodasevičius ir kiti. 1886–1912 m. Buenos Airėse gyveno rašytojas Andrius Jonas Vištelis. 1899–1900 m. Argentinoje apsigyveno apie 50 šeimų. Dauguma lietuvių dirbo gyvulių skerdyklose, žemės ūkio fermų samdiniais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno apie 5000 lietuvių.

1924–1931 m. kilo nauja imigracijos banga, 1933 m. Argentinoje jau gyveno apie 35 000 lietuvių. Lietuviai telkėsi miestuose, dauguma apsigyveno Buenos Airių provincijoje, kiti – Berise, Kordoboje, Santa Fė ir kitur. 1921 m. Argentina ir Lietuva užmezgė diplomatinius santykius. Pasirašytos tarpusavio bendradarbiavimo, darbo sąlygų sutartys. 1938 m. pasirašyta prekybos sutartis.

1946–1951 m. kilo nauja lietuvių imigracijos banga, daugiausia iš Vokietijos. Apie 750 žmonių apsigyveno daugiausia Buenos Airių apylinkėse – Aveljanedoje, Lanuse, Adrogėje. Atvykusieji atgaivino lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. XX a. šeštame–septintame dešimtmetyje į TSRS okupuotą Lietuvą iš Argentinos grįžo (reemigravo) keli šimtai kairiųjų, daugiausia komunistinių, pažiūrų lietuvių. Dalis jų nusivylę to meto gyvenimu Lietuvoje bandė vėl vykti į Argentiną, bet okupacinė valdžia neleido.

Organizacijos

XX a. pradžioje pradėjo kurtis lietuvių organizacijos. 1909 m. Buenos Airėse įkurta pažangi darbininkų sąjunga „Igualdad“ (Lygybė); nuo 1911 m. savišalpos draugija „Diegas“, 1914 m. perorganizuota į socialistų literatūros kuopą. 1909–1912 m. Rosarijuje veikė lietuvių knygynėlis „Krivių Krivaitis“, 1912 m. vietoj jo – savišalpos draugija„ Aušros žvaigždė“, kuri rėmė spaudą, išlaikė biblioteką. 1911 m. Berise įkurta savišalpos draugija „Vargdienis“, nuo 1944 m. „Nemunas“. 1914 m. Buenos Airėse įkurtas , Beriso Lietuvių socialistų sąjunga (1920 m. perorganizuota į Lietuvių komunistų sąjungą, 1916 m. – „Draugija šelpimui lietuvių, nukentėjusių nuo karės“ ir „Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos“ Buenos Airių kuopa).

1924 m. Buenos Airėse įsikūrė „Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Argentinoje“, nuo 1926 m. „Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Pietų Amerikoje“. 1926 m. įkurta Argentinos lietuvių darbininkų spaudos bendrovė „Rytojus“, kuri nuo 1927 m. leido savaitraštį „Rytojus“, Kordoboje – lietuvių draugija „Neptūnas“. 1926 m. remiant Lietuvos Respublikos vyriausybei Argentinoje buvo įkurta lietuvius kultūros ir visuomeninei veiklai vienijanti draugija „Argentinos lietuvių centras“. 1926 m. Lietuvos vyriausybės pastangomis lietuvių emigrantams remti įkurta savišalpos ir kultūros draugija „Lietuva“, Tautininkų sąjunga, Argentinos lietuvių jaunimo draugija, 1928 m. Buenos Airėse įkurta „Lietuvių darbininkų savišalpos kultūros draugija“.

Po 1930 m. perversmo lietuvių socialistų ir komunistų organizacijos uždarytos, suimta daug jų narių. 1931 m. įkurta „Mindaugo“ draugija ir lietuvių katalikų moterų draugija „Birutė“. 1931–1949 m. sostinėje veikė Lietuvių liaudies teatras. 1934 m. Rosarijuje įkurta lietuvių darbininkų ekonominė draugija „Lietuva“, 1933 m. Santa Fė – „Lietuvių darbininkų literatūros rėmėjų ir platintojų ratelis“ ir 1936 m. – lietuvių draugija „Vienybė“. 1936 m. Buenos Airėse įkurta kooperatinė spaudos bendrovė „Talka“, leidusi lietuvių leidinius, steigusi bibliotekas, rengusi vakarus. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą įkurtas „Lietuvai išlaisvinti centras Argentinoje“, kurį sudarė remiantys nepriklausomybe veikėjai ir draugijų atstovai. Jis rengė tautinių švenčių minėjimus, siuntė memorandumus Argentinos ir kitų Pietų Amerikos šalių vyriausybėms, padėjo lietuviams atvykti iš Europos ir įsikurti Argentinoje, 1947 m. įsteigė Lietuvių emigrantinį komitetą. 1941–1942 m. lietuvių vienuoliai marijonai Aveljanedoje pastatydino Aušros vartų bažnyčią ir įsteigė parapiją, nuo 1948 m. pradėjo leisti dvisavaitinį laikraštį „Laikas“.

1947 m. per „Libertad“, 1948–1972 m. per „Mitre“ radijo stotis buvo transliuojamas lietuvių pusvalandis „Lietuvos aidai“. Po Antrojo pasaulinio karo į Argentiną iš Vokietijos atvykę lietuviai, remdamiesi Lietuvių chartos nuostatais, kartu su čia jau gyvenančiais tautiečiais 1950 m. įkūrė Argentinos lietuvių bendruomenę, tais pačiais metais įsikūrė . Ji išplėtė veiklą visose lietuvių gyvenamosiose vietovėse (Palomar-Hurlinghamas, Temperlis, Avelaneda, Vila Luganas) ir miestuose (Rosarijas, Berisas). Čia buvo steigiamos lietuvių šeštadieninės mokyklos, tautinių šokių grupės, sporto komandos. Argentinos lietuvių bendruomenės iniciatyva XX a. septintame dešimtmetyje surengta paroda apie komunistų terorą Lietuvoje, kuri buvo eksponuojama visoje Argentinos teritorijoje, t. p. Urugvajuje. Lietuvių bendruomenės atstovai Argentinoje apsilankiusiems užsienio šalių vadovams – Italijos, JAV, VFR prezidentams , D. D. Eizenhaueriui, H. Liubkei, t. p. popiežiui Jonui XXIII įteikė memorandumus Lietuvos laisvinimo klausimu.

1954 m. Rosarijuje įkurta Šv. Kazimiero parapija, antroji lietuviška Argentinoje. 1955 m. Aveljanedoje įkurtas Tautinis lietuvių muziejus. Nuo 1956 m. visų lietuviškų organizacijų veiklą koordinavo „Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba“ (ALOST), nuo 2009 m. sausio 1 d. – Argentinos lietuvių bendruomenė. Nuo 1959 m. ALOST iniciatyva Argentinoje surengti 3 Pietų Amerikos lietuvių kongresai. 1964 m. Adrogėje įsikūrė „Lietuvių senelių židinys“. 1976 m. įkurta Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga, 1991 m. – Lietuvos informacijos biuras Argentinoje, 1998 m. Rosarijuje – kunigo J. Margio draugija. 1999 m. Buenos Airėse ir Rosario vyko Pietų Amerikos lietuvių jaunimo kongresas.

Lietuviai

Demografinė raida tarp 1912 m. ir 1998 m.
1912 m.	1933 m.	1950 m.	1961 m.	1983 m.	1998 m.
5 000	35 000	48 000	45 000	35 000	40 000
Demografinės raidos histograma

Tai daugiausia antros bei trečios kartos lietuviai, iš jų apie 1000 aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Dauguma lietuvių imigrantų asimiliavosi su vietiniais gyventojais. Didžiausios lietuvių kolonijos yra Buenos Airėse, Aveljanedoje, Berise, Kordoboje, Rosarijuje, Santa Fė.

Dabartis

Argentinoje veikia Lietuvos ambasada. Rengiami lietuvių suvažiavimai, įvairūs renginiai. Nuo 2003 m. gegužės 18 d. – „Ecos de Lituania“ programa (iniciatorius – Juan Ignacio Fourment Kalvelis).

Šaltiniai

1. . Argentinos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 758 psl.
2. , , . Argentinos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 831 psl.

Nuorodos

• Pranas Ulevičius. Pietų Amerikos lietuviai. Vilnius: Mokslinės literatūros leidykla, 1960, 252 p.
• Lietuvos ambasados Buenos Airėse tinklalapis 2008-04-19 iš Wayback Machine projekto.;
• Radijo stotis „Ecos de Lituania“ 2017-04-20 iš Wayback Machine projekto.;
• Argentinos lietuvių bendruomenė 2006-07-02 iš Wayback Machine projekto. (renginiai);
• Pietų Amerikos portalas apie Lietuvą;
• Pasaulio lietuvių bendruomenės puslapis apie Argentinos bendruomenę.

Lietuviai
Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | | | Urugvajaus | | | Vokietijos