Lietūkis

Lietūkis – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940 m. Kaune. Išlikę „Lietūkio“ centrinio biuro rūmai Kaune, Vytauto pr. 43.

Lietūkio elevatorius Gubernijoje, Šiauliuose

Istorija

„Lietūkis“ įkurtas pertvarkius 1921 m. Kaune įkurtą . Remiamas vyriausybės „Lietūkis“ ilgainiui nukonkuravo kitas prekybinių kooperatyvų sąjungas. 1926 m. prisijungė Šiaurės Lietuvos kooperatyvų sąjungą „Gamintojas“ (centras Šiauliuose). 1927 m. įsteigė Centralinę Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungą „Pienocentras“, 1939 m. – kooperatyvų sąjungą „Linas“ ir perdavė joms savo narių gamybines funkcijas. 1937 m. pardavė prekių už 73 mln. Lt, iš jų grūdų ir sėmenų – už 6 mln. Lt, trąšų – už 10 mln. Lt, 1939 m. – už 139 mln. litų. 1939 m. „Lietūkio“ eksportas sudarė apie 15% viso Lietuvos eksporto. Turėjo bendrovių „Maistas“, „Lietuvos muilas“, „“, „Kooperacijos bankas“ ir sąjungų „Kooperacija“, „Linas“ akcijų ir pajų.

„Lietūkio“ paviljonas 7-oje Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje, 1928 m.

„Lietūkis“ buvo tipiška kooperatyvų sąjunga, kurioje galėjo dalyvauti tik juridiniai asmenys. Jos tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. Nugalėjusi konkurentus – smulkesnius kooperatyvus, „Lietūkis“ tapo stipria kooperatine organizacija.

„Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. „Lietūkis“ buvo didžiausias javų, dobilų, sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo linų pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių sėklas. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo pieno perdirbimo bendroves. Savo rankose turėjo didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką Šiauliuose.

Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. 1923 m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o 1939 m. kapitalas siekė 10 603 000 litų.

Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami naftos produktai, žemės ūkio mašinos, 100 % visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85 % druskos, 50 % cemento, 25 % geležies. 75 % visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60 % viso įvežamo metalo buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo Vokietija, likusi dalis – iš Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Cementas daugiausia buvo importuojamas iš Vokietijos, Švedijos, Estijos.

Knygelė „Kas yra Lietūkis“, 1940

Pusę įvežamos naftos produkcijos sudarė žibalas, kitą pusę – žalia nafta, tepalai, benzinas. Pagrindiniai tiekėjai: TSRS, JAV, Lenkija, Anglija. 1937 m. „Lietūkis“ Klaipėdos uoste įsigijo penkis 5600 m³ bendros talpos rezervuarus, nutiesė geležinkelio atšaką, pastatė estakadą. Pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje, Pagėgiuose, įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir Tuapsės.

1940 m. TSRS valdžia „Lietūkio“ pagrindu įkūrė Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą.

„Lietūkio“ nariai

Įveikusi konkurentus sąjunga didino kooperatyvus, todėl narių skaičius 1927–1931 m. sumažėjo nuo 71 iki 41. 1931 m. perėmė Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungą, vienijančią miestų vartotojų kooperatyvus. Narių skaičius padidėjo: 1932 m. buvo 114, 1940 m. – 145.

Narių sąrašas 1937 m.:

1. Akmenės žemės ūkio kooperatyvas „Švyturys“ 2. Alytaus žemės ūkio draugija 3. Alantos žemės ūkio kooperatyvas 4. Alvito žemės ūkio kooperatyvas „Parama“ 5. Anykščių žemės ūkio kooperatyvas „Aruodas“ 6. Antazavės žemės ūkio kooperatyvas „Gerovė“ 7. Baisiogalos žemės ūkio kooperatyvas „Laimė“ 8. Biržų žemės ūkio draugija 9. Panemunio žemės ūkio kooperatyvas „Galybė“ 10. Dotnuvos žemės ūkio akademijos kooperatyvas „Laumė“ 11. Dusetų žemės ūkio kooperatyvas „Ąžuolas“ 12. Ekonominė karių bendrovė 13. Gelvonų vartotojų bendrovė „Saulė“ 14. Giedraičių žemės ūkio kooperatyvas „Ūkininkas“ 15. Grinkiškio žemės ūkio kooperatyvas „Rūta“ 16. Griškabūdžio žemės ūkio kooperatyvas 17. Gruzdžių žemės ūkio kooperatyvas 18. Gudžiūnų žemės ūkio kooperatyvas 19. Joniškio žemės ūkio kooperatyvas 20. Ylakių žemės ūkio kooperatyvas 21. Jiezno žemės ūkio kooperatyvas „Spiečius“ 22. Jonavos vartotojų bendrovė „Laisvė“ 23. Joniškėlio žemės ūkio kooperatyvas 24. Josvainių žemės ūkio kooperatyvas „Šušvė“ 25. Jurbarko žemės ūkio kooperatyvas „Sūkurys“ 26. Jūžintų žemės ūkio kooperatyvas 27. Kaišiadorių žemės ūkio kooperatyvas 28. Kamajų žemės ūkio kooperatyvas 29. Kauno vartotojų bendrovė „Parama“ 30. Kėdainių žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“ 31. Kelmės linų ir sėmenų apdirbimo bendrovė 32. Kelmės žemės ūkio kooperatyvas 33. Kooperacijos bankas 34. Kooperacinė bendrovė „Spaudos fondas“ 35. Kavarsko žemės ūkio kooperatyvas „Turtas“ 36. Krakių žemės ūkio kooperatyvas „Žvaigždė“ 37. Kražių žemės ūkio kooperatyvas 38. Kriukų žemės ūkio kooperatyvas 39. Krekenavos žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“ 40. Kruopių žemės ūkio kooperatyvas 41. Kupiškio žemės ūkio kooperatyvas 42. Kurklių žemės ūkio kooperatyvas „Virinta“ 43. Kurtuvėnų vartotojų bendrovė „Skruzdėlynas“ 44. Laižuvos žemės ūkio kooperatyvas 45. Lazdijų žemės ūkio kooperatyvas 46. Laukuvos vartotojų bendrovė 47. Lekėčių žemės ūkio kooperatyvas 48. Leliūnų žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“ 49. Lyduoklių žemės ūkio kooperatyvas „Jūra“ 50. Lietuvių krikščionių žemės ūkio draugija „Žagrė“ 51. Linkuvos žemės ūkio kooperatyvas 52. Molėtų žemės ūkio kooperatyvas „Vienybė“ 53. Marijampolės rajono žemės ūkio draugija 54. Montviliškių žemės ūkio kooperatyvas „Sietynas“ 55. Naujamiesčio žemės ūkio kooperatyvas „Varpa“ 56. Naujamiesčio žemės ūkio kooperatyvas „Vienybė“ 57. Obelių žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“ 58. Pabaisko žemės ūkio kooperatyvas „Žvaigždė“ 59. Pagirių žemės ūkio kooperatyvas „Ąžuolas“ 60. Pajevonio žemės ūkio kooperatyvas „Skalsa“ 61. Panoterių žemės ūkio kooperatyvas „Aušra“ 62. Pakuonio žemės ūkio kooperatyvas“ 63. Papilės žemės ūkio kooperatyvas „Atžala“ 64. Papilio žemės ūkio kooperatyvas „Rovėja“ 65. Pasvalio žemės ūkio kooperatyvas 66. Pažėrų žemės ūkio kooperatyvas „Irklas“ 67. Pernaravos žemės ūkio kooperatyvas „Varpa“ 68. Pilviškių vartotojų bendrovė „Varpa“ 69. Pilviškių žemės ūkio kooperatyvas „Sandėlis“ 70. Prienų žemės ūkio kooperatyvas „Artojas“ 71. Raseinių vartotojų kooperatyvas „Dubysa“ 72. Raudonės žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“ 73. Rietavo žemės ūkio kooperatyvas 74. Rumšiškių žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“ 75. Salų žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“ 76. Salako žemės ūkio kooperatyvas 77. Sedos žemės ūkio kooperatyvas 78. Siesikų žemės ūkio kooperatyvas „Rūta“ 79. Sintautų žemės ūkio kooperatyvas „Ąžuolas“ 80. Skaistgirio žemės ūkio kooperatyvas 81. Slavikų žemės ūkio kooperatyvas 82. Surviliškio žemės ūkio kooperatyvas „Aušra“ 83. Svėdasų žemės ūkio kooperatyvas 84. Šačių žemės ūkio kooperatyvas 85. Šakių žemės ūkio kooperatyvas „Uola“ 86. Šaukėnų žemės ūkio kooperatyvas „Aitvaras“ 87. Šeduvos žemės ūkio draugija 88. Švėkšnos žemės ūkio kooperatyvas 89. Šimonių žemės ūkio kooperatyvas 90. Taujėnų žemės ūkio kooperatyvas „Vienybė“ 91. Tauragės žemės ūkio kooperatyvas „Laisvė“ 92. Ukmergės žemės ūkio draugija 93. Ukmergės žemės ūkio kooperatyvas „Žemdirbys“ 94. Utenos vartotojų bendrovė 95. Utenos žemės ūkio kooperatyvas 96. Vaškų žemės ūkio kooperatyvas 97. Veliuonos žemės ūkio kooperatyvas „Veliuona“ 98. Vandžiogalos žemės ūkio kooperatyvas „Vienybė“ 99. Veprių žemės ūkio kooperatyvas „Šventoji“ 100. Vilkaviškio žemės ūkio kooperatyvas „Žiedas“ 101. Virbalio žemės ūkio kooperatyvas 102. Višakio-Rūdos žemės ūkio kooperatyvas „Laimė“ 103. Zapyškio žemės ūkio kooperatyvas „Vienybė“ 104. Žagarės žemės ūkio kooperatyvas 105. Žarėnų-Latvelių žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“ 106. Žeimelio žemės ūkio kooperatyvas 107. Žeimių žemės ūkio kooperatyvas 108. Žemaitkiemio žemės ūkio kooperatyvas „Sietynas“ 109. Židikių žemės ūkio kooperatyvas 110. Žvirgždaičių žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“

„Lietūkio“ rūmai

Kauno naujamiestyje rūmai pastatyti pagal arch. Karolio Reisono 1930 m. parengtą projektą. Administracinio pastato pagrindiniam fasadui būdinga Šiaulių miesto, kur architektu anksčiau dirbo K. Reisonas, : plano simetrija, arkiniai langai, dekoratyvinės detalės. Modernus ir reprezentatyvus kiemo pusės fasadas. Pastato architektūra apibūdinama kaip modernizuotas istorizmas.

Rūmų pastate buvo įrengtas komercinis pirmasis aukštas ir butai. Iki šiandien išlaikyta pirminė pastato paskirtis, t. y. prekybos ir komercijos funkcija. Šiuo metu čia įsikūrusios įvairios įstaigos: Stoties vaistinė, parduotuvė, Kooperacijos kolegijos skyrius ir kt.

1994 m. ant pastato pakabinta atminimo lenta K. Reisonui, čia gyvenusiam 1930-1940 m.

Šaltiniai

1. Lietūkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 145 psl.
2. Vincentas Lukoševičius. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga 2008-12-07 iš Wayback Machine projekto.
3. Petras Šalčius, Kas yra Lietūkis: kaip ūkininkai ir vartotojai bendromis jėgomis gali atlikti ūkinius reikalus, Kaunas, 1938
4. „Lietūkio“ centrinis biuras modernizmasateiciai.lt
5. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.