Libano demografija

Libano gyventojai – nuolatiniai Libano Respublikos gyventojai bei ryšių su gimtine nenutraukusi libaniečių diaspora.

Libano demografija

Libano moterys 1873 m.

Demografija

Iš viso pasaulyje priskaičiuojama apie 14-15 mln. . 2010 m. liepos mėn. Libane gyveno 4 017 095 žmonės. Apie 93% Libano gyventojų – arabai, iš jų daugiau kaip 400 000 Palestinos pabėgėliai, apie 5% armėnai, apie 2% kurdai, asirai, graikai, turkai ir kiti, tačiau tautybės šalies visuomeniniame gyvenime didelio vaidmens nevaidina, žymiai svarbesnis vaidmuo tenka religijai. Libaniečiai – semitai, senųjų aramėjų ir finikiečių palikuonys, sumišę su ateiviais ir užkariautojais egiptiečiais, persais, graikais, romėnais, arabais, asirais, kryžiuočiais.

Valstybinė kalba – arabų kalba; dar kalbama prancūzų, anglų kalbomis.

XX a. aštunto dešimtmečio dėl pilietinio karo vykusi gyventojų emigracija į Vakarų Europą, daugiausia į Prancūziją, Kiprą ir Persijos įlankos šalis lėmė mažą gyventojų skaičiaus didėjimą (1980 m. buvo 2,7 mln., 1992 m. – 2,8 mln. gyventojų), nors didelis – per metus apie 23%. Nuo devinto dešimtmečio antrosios pusės prasidėjusi pabėgėlių reemigracija ir didelis natūralusis gyventojų prieaugis lėmė spartų Libano gyventojų skaičiaus didėjimą.

25,8% Libano gyventojų yra iki 15 metų, 67,1% – 15–65 metų (2010 m.). 2006 m. vyrų buvo 48,6%, moterų – 51,4%. 12,6% suaugusiųjų neraštingi (vyrų – 6,9%, moterų – 17,8%; 2003 m.). Gyvenimo vidutinė trukmė 73 metai; vyrų – 70 m., moterų – 76 m. Gimstamumas – 18,88 gimimų 1000 gyventojų, mirtingumas – 6,24 mirčių 1000 gyventojų. Vaikų mirtingumas – 24,52 mirčių 1000 gimimų.

Gyventojų vidutinis tankumas 374 žmonių/km² – vienas didžiausių Artimuosiuose Rytuose. Tankiausiai gyvenama Beirute, pajūrio lygumoje ir , rečiausiai – Antilibano kalnuose.

Dėl pilietinių karų vyko vidinė gyventojų migracija: krikščionių į šiaurę nuo Beiruto, musulmonų – į pietus; t. p. iš pavojingų dėl smurto aktų kaimo vietovių į pajūrį. Miesto gyventojų 88%.

Ekonomiškai aktyvių gyventojų 2,6 mln. (2001 m.), iš jų daugiau kaip l mln. – užsieniečiai. Bedarbiai 1997 m. sudarė 8,5% ekonomiškai aktyvių gyventojų.

Religijos

Apie 55% gyventojų išpažįsta islamą (apie 35% yra musulmonai šiitai, dalis jų izmailitai, apie 20% – musulmonai sunitai), apie 40% – išpažįsta krikščionybę, apie 5% – drūzai, yra judėjų, Romos katalikų, protestantų. Šiitai gyvena daugiausia Bekaa slėnyje prie sienos su Sirija, o pasienyje su Izraeliu sudaro apie 80% visų gyventojų.

Libane veikia šešios :

• Armėnų katalikų bažnyčia,
• ,
• ,
• ,
• ,

Stačiatikių bažnyčios:

• ,
• ,
• ,

Diaspora

Pačiame Libane gyvena apie 3,5 mln. vietinės kilmės žmonių, bet dėl nuolatinės emigracijos libaniečiai plačiai paplitę pasaulyje. Didžiausia jų diaspora yra Brazilijoje – 6-7 mln., kitose šalyse: Argentina – 1,5 mln., Kolumbija – 0,7 mln., JAV – 0,44 mln., Meksika – 0,4 mln., Kanada – 250 tūkst., Australija – 181 tūkst., Ekvadoras – 100 tūkst., Urugvajus – 70 tūkst., Nigerija – 31 tūkst., Senegalas – 30 tūkst., Kipras – 20 tūkst., Jungtinė Karalystė – 10,5 tūkst., Liberija – 4000, Izraelis – 2500 Libano kilmės gyventojų.

Šaltiniai

1. Libano gyventojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 85 psl.