74 39 š pl 141 59 r ilg 74 650 š pl 141 983 r ilg 74 650 141 983 Naujojo Sibiro salos SLiachovo salos pietuose Liachovo

74°39′ š. pl. 141°59′ r. ilg. / 74.650°š. pl. 141.983°r. ilg. / 74.650; 141.983

Liachovo salos (rus. Ляховские острова) – salų grupė Arktyje, tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų, Naujojo Sibiro salyno pietinė dalis, prie Jakutijos krantų.

Geografija

Liachovo salas sudaro 2 didelės salos: Didžioji Liachovo sala (plotas – 5300 km²) ir Mažoji Liachovo sala (1325 km²), bei 2 mažesnės salos: Stolbovojaus (170 km²) ir Semionovo sala. Bendras plotas ~6100 km². Nuo žemyno salos atskirtos Dmitrijaus Laptevo sąsiauriu, nuo Anžu salų – Sanikovo sąsiauriu.

Geologija

Susidariusios iš mezozojaus skalūnų ir smiltainių. Lygumos; didžiausias aukštis 311 m, Emij Taso k., Didžiojoje Liachovo saloje. Tundra. Termokarstiniai ežerai.

Istorija

Salas 1712 m. atrado Jakovas Permiakovas ir Merkurijus Vaginas. Pavadintos Sibiro pirklio garbei. Medžiojamos poliarinės lapės.

Šaltiniai

Liachovo salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.

[1] Liachovo salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.