Levas Ščerba

Levas Ščerba
Gimė	1880 m. vasario 20 d. [kovo 3 d.] Igumenas, Rusijos imperija
Mirė	1944 m. gruodžio 26 d. (64 metai) Maskva, Tarybų Rusija
Veikla	kalbininkas
Pareigos	profesorius
Alma mater	Sankt Peterburgo universitetas
Žymūs apdovanojimai
Darbo raudonosios vėliavos ordinas

Levas Ščerba (rus. Лев Влади́мирович Ще́рба, blrs. Леў Уладзіміравіч Шчэрба, 1880 m. vasario 20 d. [kovo 3 d.] Igumenas, Minsko gubernija, Rusijos imperija – 1944 m. gruodžio 26 d. Maskva, Tarybų Rusija) – Rusijos kalbininkas, TSRS mokslų akademijos ir akademikas (1944), įnešęs didelį indėlį į psicholingvistikos, leksikografijos ir fonologijos plėtotę. Vienas iš fonemos teorijos kūrėjų. Bendrosios kalbotyros, rusų, slavų ir prancūzų kalbų specialistas.

Biografija ir mokslinė veikla

Gimė Igumene (Minsko gubernijoje, Rusijos imperijoje, dabartinėje Červenėje, Baltarusijoje) inžinieriaus šeimoje. L. Ščerba mokėsi vidurinėje mokykloje Kijeve ir ją baigė 1898 m., tada kurį laiką studijavo Kijevo universitete, kol išvažiavo į sostinę ir įstojo į Sankt Peterburgo universitetą. Ten jis mokėsi pas J. Bodueną de Kurtenė ir universitetą baigė 1903 m. 1906 m. išvyko užsienin, pradžioje į Leipcigą, vėliau – į Šiaurės Italiją, kur mokėsi Toskanos dialektų. J. Bodueno de Kurtenė patartas, 1907 ir 1908 metų rudens atostogų laikotarpiu studijavo sorbų kalbas ir sudarė Bad Muskau (Mužakovo) apylinkių tarmės aprašą. 1907 m. pabaigoje išvyko į Paryžių ir dirbo eksperimentinėje fonetikos laboratorijoje, eksperimentiniais metodais mokėsi ne vienos kalbos fonetikos; grįžęs į Rusiją pradėjo kurti eksperimentinę fonetikos laboratoriją, už įrangą mokėdamas iš savo stipendijos, ir ši laboratorija tapo dabar jo vardu vadinama institucija.

Dar 1912 m., remdamasis J. Bodueno de Kurtenė įžvalgomis, jis išplėtojo fonemos koncepciją, kurią apibrėžė kaip garsų grupavimą „garsų tipais“. 1912 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją, o 1915 m. Sankt Peterburgo universitete gavo daktaro laipsnį, šiame universitete nuo 1916 iki 1941 m. ėjo profesoriaus pareigas. Jis tapo vadinamosios „Leningrado fonologinės mokyklos“ įkūrėju, šiai mokyklai, be kitų, priklausė M. Matusevičius ir L. Zinderis, ir „Leningrado fonologinė mokykla“ su „Maskvos fonologine mokykla“. Vis dėlto paskutinius kelerius savo gyvenimo metus L. Ščerba praleido Maskvoje, kur ir mirė. 1943 m. tapo TSRS mokslų akademijos akademiku.

Be fonologijos, L. Ščerba įnešė žymų indėlį į platesniąsias – kalbotyros ir leksikografijos – sritis. Kitaip negu F. de Sosiūras, jis skyrė tris, o ne du tyrimų objektus: kalbos veiklą, kalbos sistemas ir kalbos medžiagą. Jis pabrėžė kalbėtojo gebėjimą sudaryti sakinius, kurių jis anksčiau nebuvo girdėjęs, – klausimą, kuris taps kalbotyroje svarbus XX a. pabaigoje. Jis akcentavo kalbotyros eksperimentų svarbą, ypač gaunant neigiamus rezultatus, taip pat metodų kūrimą, kurie tapo svarbūs lauko tyrimams. Jis buvo leksikografo , populiariausio rusų žodyno autoriaus, mokytojas.

L. Ščerba yra sakinio glokaja kuzdra autorius, tai yra sakinys, sudarytas iš neegzistuojančių rusų kalboje šaknų, tačiau rusų morfologijos ir sintaksės atžvilgiu šis sakinys taisyklingas. Jis pateikė šį sakinį tam, kad atskleistų gramatikos ir kalbos žodyno skirtumą.

Nuorodos

• Bibliografija

Išnašos

1. Shcherba's Curriculum Vitae in "Три автобиографии Л.В. Щербы"
2. Yazykovoi ostrov bio 2021-05-14 iš Wayback Machine projekto.
3. "Sto let eksperimental'no-foneticheskikh issledovanii v Rossii" 2018-12-25 iš Wayback Machine projekto.
4. Peoples.ru bio