Leu

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Leucinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(S)-2-amino-4-methyl-pentanoic rūgštis
CAS numeris	61-90-5
EINECS	200-522-0
Cheminė formulė	C6 H13 N O2
Molinė masė	131.18 g mol^−1
SMILES	CC(C)CC(N)COO
Rūgštingumas (pKa)	2.32 9.58
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°	293 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
Farmakokinetinė informacija
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Leucinas (Leu) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių.

Leucinas veikia augimą ir azoto apykaitą. Mažina kraujospūdį, skatina kaulų, raumenų, odos vystymąsi ir gijimą. kepenyse leucinas yra naudojamas gliukozės sintezei, kuomet badaujama, sergama, patiriamas stresas. Leucinas reguliuoja baltymų sintezę iš riebalinio audinio, kartu su izoleucinu ir valinu dalyvauja aprūpinant raumenis energija. Leucinas reikalingas hemoglobino gamybai, skatina augimo hormono sintezę. Daug leucino yra baltyminiame maiste: pupelėse, mielėse, ruduosiuose ryžiuose, kukurūzuose, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūros produktuose, sojose, grūduose. Suaugusiems leucino per parą reikia apie 31 mg vienam kilogramui kūno svorio (80 kg sveriančiam žmogui – apie 2,5 gramo). Sportuojant reikia iki 5 gramų leucino per parą. Leucino gali trūkti tik tuomet, kai visai nevalgoma baltymų. Leucino trūkumas gali sąlygoti biocheminius pokyčius, lydimus hipoglikemijos, kuriai būdinga silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, svaigimas. Sudaro 8,70 % visų esamų aminorūgščių.