Lazdynėliai (Gumbinė)

Lazdynėliai (Gumbinė) Lasdinehlen, Sommerswalde, Вишневка
Lazdynėliai (Gumbinė) 54°36′12″š. pl. 22°18′07″r. ilg. / 54.6032953°š. pl. 22.3019028°r. ilg. / 54.6032953; 22.3019028 (Lazdynėliai (Gumbinė))
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Gusevo rajonas
Įkūrimo data	1683 m.

Lazdynėliai (vok. Lasdinehlen, Gumbinės apskritis, nuo 1946 m. rus. Вишневка – Višnevka, Maiskojė apylinkė, Gusevo rajonas, Kaliningrado sritis) – buvusi Mažosios Lietuvos gyvenvietė apie 5 km į rytus nuo Gumbinės, prie plento Eitkūnai-Karaliaučius.

Istorija

1683 m. lapkričio 17 d. iš Prūsijos kunigaikščio gavę šatulinių kulmiškių teises (tekstas žemiau) Ansas (Hansas) Donelaitis iš Didžiųjų Baičių, Pričkus (Frydrichas) Vilošaitis ir Kristupas Poseraitis (ar Puzinaitis)iš Mažųjų Baičių, keli km į pietvakarius nuo Lazdynėlių, iškirto mišką ir įkūrė kulmiškąjį Lazdynėlių kaimą. Čia gimė A. Donelaičio sūnus Kristupas Donelaitis, jo sūnūs – būsimasis kunigas ir poetas Kristijonas Donelaitis, auksakaliai Frydrichas Donelaitis, kuris dirbo Karaliaučiuje ir Mikelis Donelaitis, dirbęs Lazdynėliuose ir Tolminkiemyje, Adomas Donelaitis, Žirgupėnų kalvis ir smuklininkas ir 3 dukterys. XIX a. Lazdynėliai priklausė dvarininkams fon Belovams (von Below). XIX a. pradžioje Lazdynėliuose buvo 18 gyventojų, 1910 m. – 21. Jie priklausė Žirgupėnų parapijai.

, M. Jankaus ir J. Zauerveino iniciatyva dvaro sode 1896 m. buvo pastatytas paminklinis akmuo poetui K. Donelaičiui. Lazdynėlių gyvenvietė nurodyta XX a. pirmoje pusėje Potsdame išleistame Prūsijos žemėlapyje. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą sudegė Donelaičių sodyba, parkas, dingo paminklinis akmuo. Po Antrojo pasaulinio karo visiškai sunaikinti likę Lazdynėlių pastatai, kapinės. Kaimas virto dykra. Minint K. Donelaičio 275 m. jubiliejų 1989 m. balandžio mėn. pasodinta 275 ąžuoliukų giraitė. 1992 m. N. Kitkausko rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo (architektas Napalys Kitkauskas, meistras ). Ąžuolyną ir paminklinį akmenį prižiūri , .

Šaltiniai

1. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Lazdynėliai (Gumbinė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007 641 psl.

• 1683 lapkričio 17 d. Potsdame Prūsijos karaliaus Frydricho pasirašyto rašto XVIII a. nuorašas. Cit. pagal Dr. Povilas Rėklaitis. Dokumentai apie K. Donelaičio protėvį.

Sr. Churfürstl. Durchl. zu Brandenburg Unseres gnädigsten Herren... Mir zu Endes benannten jetziger Zeit bestellten Hauptmann des Amts Rhein wie auch Oberförster des Samländ. und Litth. Creyses im Hertzogthum Preussen gnädigst erheilten Instruction gemäss habe zu höchstermeldt. Sr. Churfl. Durchl. Besten und Ver(meh)rung dero Chatoul Intraden einen ausgehauenen Wildnüss . . . wovon Sr. Churfl. Durchl. bisher gantz keinen Nutzen gehabt von Zw(ei) Huben inhaltende, so noch gantz unrein, and mit allerhand Gestr(au)che be-wachssen ein ziemlicher hoher Boden ein rothlechin schlüffige(r) Grund darzu gebruchig wird schlechten Acker und Wiesen geben, in des Churfl. Wildnissbereu-ters Wilhelm Meissners Beritt Insterb. Amtes gelegen, an den Hans Doneleitis (Warth) von Gr. Baitschen und Pritzkus Willoszentis auch Christoph Posenaitis von Klein Baitschen ausgethan, und des Zinses Heller sich biss auf gnädigste Ratification Sr. Churfl. Durchl. mit ihren f(ol)gende Berahmung getroffen, nehmlichen: Es sollen und wol(len) jetzt erwehnte 3. Einwohner von Gr. und Kl. Baitschen gemeldete zwey Huben, die ihnen gemäss eingegebenen Bericht un Abriss des Churfürstl. geschwornen Landmesser Jeremias Kuntzmann im Monath November Anno 1682. zugemessen, und mit rieh(ti)gen Pfählen und Grentzmahlen begretzet worden, zu ewigen Zeiten von allen und jeden Pflichten, Contributionen, Stationen, Einquartierungen, Kopf und Horn Schossen auch Schaarwerk und andere Beschwerden wie sie immer Nahmen haben mögen, frey inne h(a)ben, dieselbe ihres Gefallens bebauen geniessen, nutzen und gebr(au)chen, und als mit ihrem Eigenthum zu schalten und zu walten Macht haben, dahingegen aber sollen und wollen dieselbe oder Künftige Besitzer nach Ausgang fünf frey. Jahre weilen der Ort noch gantz unruhrbar und mit Strauch bewachsen jährlichen und zwar jedes Jahr, besonders von der Hub a Vierzehn Mark je a 20 gl. gerechnet thut von Zwei Huben Acht und Zwantzig Mark der Fürstl. Chatoul Zinsen auf Martini als am gewöhnl. Zinsstag des Ein Tausend Sechshundert acht und Achtzigsten Jahres den Anfang zu machen, und damit biss zu ewigen Zeiten zu conti-nuieren, schuldig, den Kirchen Decem, und was zu Erhaltung Kirchen und Schulen erfordert werden möchte, abzuführen, die gewöhnl. Stege und Wege binnen diesen Huben und Grentzen anzufertigen, und zu erhalten, imgleichen die Stellstädten durchzuschlagen und zu räumen, auch bey dem Jagen aufzuwarten verpflichtet und verbunden seyn. Uhrkundlich habe ich diese Berahmung nich allein eigenhändig unterschrieben sondern auch mein Adlich angeboh(ren) Pettschaft dabey drucken lassen. So geschehen und gegeben im Hoffe Heinrichswalde d. 16-ten Monaths Tag Julij Ein Tausend, Sechshundert drey und achzigten Jahren. L. S. Wilhelm Reinhardt von Halle