Maiskojė

Malviškas, Malviškiai, Malviška arba Maiskojė (vok. Mallwischken, nuo 1938 m. birželio 3 d. Mallwen, 1945–1946 m. rus. Малльвишкен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Майское) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Gusevo rajone, 17 km į šiaurę nuo Gumbinės, prie Eimenio upės. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Kubanovkos kaimo gyvenvietės kaimas.

Malviškas Maiskojė vok. Mallwischken rus. Майское
Svečių namai Malviške, ~1909 m.
Malviškas Maiskojė 54°43′36″š. pl. 22°13′27″r. ilg. / 54.7268°š. pl. 22.2243°r. ilg. / 54.7268; 22.2243 (Malviškas)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Gusevo rajonas
Gyventojų (2010)	605
Altitudė	43 m
Pašto kodas	238044
Tel. kodas	+7 401 43
Kirčiavimas	Málviškas

Istorija

Malviško kaimo bendruomenė 1936 m.

Minimas nuo 1539 m. Iki sunorminimo kaimo pavadinimas rašytas įvairiai: Malwiscken (1540 m.), Malwischkenn (1554 m.), Mulwiskenn, Malluschkenen, Malluschkeimen, Malwischcken. Vietovardis sietinas su veiksmažodžiu malvinti („jaukinti”). 1539 m. kaime gyveno 2 ūkininkai ir 1 amatininkas, 1542 m. – jau 6 ūkininkai. 1554/1555 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose Malviške minimi 7 valstiečiai činšininkai. Kaimas priklausė Kusų evangelikų liuteronų parapijai, 1718 m. pradėta formuoti Malviško parapija (oficialus statusas nuo 1728 m.), 1730 m. pastatyta bažnyčia. Per 1709–1711 m. marą kaimas neteko didesnės dalies gyventojų, po maro atkelta vokiečių kolonistų: 1736 m. Malviške gyveno 17 vokiečių ir tik 4 lietuvių šeimos:Jacob Schaetzcke, Albusch Pescheratis, Pritzkus Schwartzin, Jurg Mauritzatis.

1785 m. Malviškas buvo mišrusis (karališkųjų valstiečių ir kulmiškių) kaimas su bažnyčia ir 50 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų), 1822 m. – bažnytkaimis su 2 vėjo malūnais ir 359 gyventojais. 1854 m. Malviške buvo 63 gyvenamieji pastatai ir 540 gyventojų. Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Brakupėnų domenų valsčiui, 1818–1937 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Malviško valsčiaus centras.

XIX a. Malviške susiformavo 2 dvarai. 1874 m. administracinės reformos metu sudarytos dvi dvaro apygardos – Malviško I ir Malviško II, kurios 1928 m. prijungtos prie Malviško kaimo bendruomenės. 1879 m. Malviško I dvaras valdė 150 ha žemės, iš jų 98 ha ariamos, 46 ha pievų ir ganyklų, 5 ha miško. Dvarui priklausė Jungvaldės miškininkų sodyba Čiulkinių girios pakraštyje, veikė pieninė, buvo auginami arkliai ir galvijai. Malviško II dvaras valdė 153,5 ha žemės, iš jų 90 ha ariamos, 57 ha pievų ir ganyklų, augino veislinius galvijus, dvare veikė alaus bravoras ir spirito varykla.

XX a. pr. Malviške veikė valsčiaus įstaigos, mokykla, pašto skyrius, viešbutis, 3 užeigos namai su restoranais, vaistinė, kirpykla, taupomoji-skolinamoji kasa, kepykla, sūrinė ir pieninė, 2 mėsinės, konservų gamyklėlė, mašinų taisykla, 3 kalvės, malūnas, įvairios krautuvės; dirbo gydytojas, veterinaras, daug amatininkų. Bažnytkaimis buvo išsidėstęs išilgai Gumbinės–Ragainės plento, ant trijų kalvų. Pietinėje dalyje, abipus plento, buvo abi dvaro sodybos. Rytuose tekėjo Eimenio upė, vakaruose – Žąsupė; kiek toliau už jos driekėsi Čiulkinių giria. Aplink kaimo branduolį plačioje teritorijoje buvo išsibarstę keliolika viensėdžių.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Malviškas buvo užimtas rusų, dalis kaimiečių pasitraukė į Vokietijos gilumą, vėliau grįžo. Po karo valstybės lėšomis atstatyti sugriauti pastatai, aikštėje prie bažnyčios atidengtas paminklas žuvusiems kariams. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, vietiniai gyventojai buvo evakuoti, bažnytkaimį užėmė Raudonoji armija. Po karo į Malvišką atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Sovietmečiu gyvenvietė labai suniokota: nugriauta karo mūšių nepaliesta bažnyčia, suniokota sūrinė-pieninė, išgriautas bažnytkaimio centras, dvarų sodybos.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Malviškas buvo Gumbinės rajono (Гумбинненский район), vėliau Gusevo rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Maiskojės apylinkės (Майский cовет) centras.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2010 m.
1910 m.	1933 m.	1939 m.	2010 m.
638	802	783	605
Demografinės raidos histograma

Be to, 1910 m. Malviško I dvare gyveno 80, Malviško II dvare – 137 gyventojai.

Apylinkė

Maiskojės apylinkėje buvo šios gyvenvietės:

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai	Buvusių kaimų koordinatės
Aleksandrovka	Александровка	Smailen	Smailiai	54°45′00″ š. pl. 22°10′00″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 22.16667°r. ilg. / 54.75000; 22.16667 (Smailiai)
Aliabjevas	Алябьево	Bersteningken, Berstenau	Barštininkai	54°41′00″ š. pl. 22°10′00″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 22.16667°r. ilg. / 54.68333; 22.16667 (Barštininkai)
Berezinas	Березино	Birkenfelde, nuo 1938 m. Kleinbirkenfeld	-	54°44′00″ š. pl. 22°08′00″ r. ilg. / 54.73333°š. pl. 22.13333°r. ilg. / 54.73333; 22.13333 (Birkenfelde)
Briancevas	Брянцево	Karlswalde	-	54°42′00″ š. pl. 22°12′00″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 22.20000°r. ilg. / 54.70000; 22.20000 (Karlswalde)
Chutorskojė	Хуторское	Naujeningken, nuo 1938 m. Nauningen	Naujininkai	54°46′00″ š. pl. 22°13′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 22.21667°r. ilg. / 54.76667; 22.21667 (Naujininkai)
Dubovskojė	Дубовское	Schupinnen, Kleinbergental	Šiupinėnai	54°47′00″ š. pl. 22°11′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 22.18333°r. ilg. / 54.78333; 22.18333 (Šiupinėnai)
Jasnoje Polė	Ясное Поле	Krausenwalde	Antbrokupėnai
Kazanskojė	Казанское	Amalienau	Amalianava	54°43′00″ š. pl. 22°08′00″ r. ilg. / 54.71667°š. pl. 22.13333°r. ilg. / 54.71667; 22.13333 (Amalianava)
Kropotkinas	Кропоткино	Zwirballen, nuo 1938 m. Spatzen	Žvirbliai	54°45′00″ š. pl. 22°14′00″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 22.23333°r. ilg. / 54.75000; 22.23333 (Žvirbliai)
Loščinka	Лощинка	Uszballen, nuo 1938 m. Birkenried	Užbaliai
Meždurečjė	Междуречье	Pillkallen, nuo 1938 m. Kallenfeld	Pilkalnis
Platovas	Платово	Löbtuballen, nuo 1938 m. Löbaugrund	Lieptabaliai	54°45′00″ š. pl. 22°09′00″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 22.15000°r. ilg. / 54.75000; 22.15000 (Lieptabaliai)
Redkij Boras	Редкий Бор	Rohrfeld	-	54°43′00″ š. pl. 22°07′00″ r. ilg. / 54.71667°š. pl. 22.11667°r. ilg. / 54.71667; 22.11667 (Rohrfeld)
Serpuchovas	Серпухово	Antbrakupönen, nuo 1938 m. Kahlheim	Antbrokupėnai	54°41′00″ š. pl. 22°12′00″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 22.20000°r. ilg. / 54.68333; 22.20000 (Antbrokupėnai)
Surovkinas	Суровкино	Pritzkehmen, nuo 1938 m. Mühleck	Pričkiemis	54°46′00″ š. pl. 22°14′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 22.23333°r. ilg. / 54.76667; 22.23333 (Pričkiemis)
Suvorovas	Суворово	Packallnischken, nuo 1938 m. Bergendorf	Pakalniškiai
Širokopoljė	Широкополье	Stimbern, nuo 1907 m. Groß Stimbern	Stimbiriai	54°46′00″ š. pl. 22°10′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 22.16667°r. ilg. / 54.76667; 22.16667 (Stimbrai)
Zastoljė	Застолье	Augsgirren, nuo 1938 m. Sassenhöhe	Aukšgiriai	54°47′00″ š. pl. 22°09′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 22.15000°r. ilg. / 54.78333; 22.15000 (Aukšgiriai)
Žiguliovas	Жигулёво	Wittgirren, nuo 1938 m. Legen	Vidgiriai	54°46′00″ š. pl. 22°15′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 22.25000°r. ilg. / 54.76667; 22.25000 (Vidgiriai)

Bažnyčia ir parapija

Malviško bažnyčia XX. a. pirmame dešimtmetyje

Iki XVIII a. pr. Malviškas priklausė Kusų evangelikų liuteronų parapijai, gretimi kaimai – Kusų, Nybudžių, Kraupiško parapijoms. Dėl didelio atstumo iki Kusų ir blogų kelių malviškiečiams nuo 1714 m. leista laikyti pamaldas ūkininko sodyboje. 1718 m. pradėta formuoti Malviško parapija, kuriai 1728 m. suteiktas oficialus statusas. Parapijai priskirta apie 20 Kusų, Nybudžių ir Kraupiško parapijoms anksčiau priklausiusių kaimų. 1729 m. pradėta bažnyčios statyba, kuriai Prūsijos karalius skyrė 7 tūkst. talerių, 1730 m. baigta. Turėjo tris varpus; 1796 m. įrengti vargonai. Bažnyčia vėliau ne kartą remontuota, o 1827–1829 m. perstatyta. Buvo medinė, netradicinio aštuoniakampio plano su aštuoniakampiu trijų tarpsnių bokštu, kurį juosė dekoratyvinė tvorelė. Bažnyčios vidus buvo paprastas, be gausios puošybos; lubų skliautą rėmė kolonos, tarp kurių buvo įrengti kūrai. Bažnyčioje nebuvo sakyklos, kunigas sakydavo pamokslą, stovėdamas dešiniajame kūrų gale.

Parapija įkurta jau po didžiojo maro, todėl lietuvių joje buvo nedaug. 1848 m. parapijoje užregistruota 100 lietuvių, 1870 m. – 200 (5 % parapijos narių), 1878 m. – 120 (3,6 %), 1897 m. – 50 (1,49 %). Pamokslai sakyti vokiškai ir lietuviškai, XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviškai tik 4 kartus per metus, vėliau tik vokiškai. Malviško bažnyčioje 1864–1873 m. kunigavo lietuvių kultūros veikėjas, vienas pirmųjų lietuvių periodikos pradininkų Kristupas Sturys.

Per Antrojo pasaulinio karo mūšius bažnyčia nenukentėjo, nugriauta sovietų valdžios pokario metais.

1939 m. Malviško parapijai priklausė kaimai ir dvarai:

Pavadinimas lietuviškai	Vokiškai	Vokiškai nuo 1938 m.
Antbaliai	Antballen	Abendwalde
Apšriūtai	Abschruten	Bitzingen
Birkenfeldė	Birkenfelde	Kleinbirkenfelde
Dubiniai	Dubinnen	Duben
Edraičiai, Ederkiemiai	Ederkehmen	Edern
Enskiemis	Henskehmen	Sprindacker
Katarinenhofas	Katharinenhof
Kviečlaukiai	Quetschlaugken
Liepkalniai, Lieptabaliai	Löbtuballen	Löbaugrund
Malviškas	Mallwischken	Mallwen
Mažasis Pilkalnis	Klein Pillkallen	Kleinschloßberg
Naujininkai	Naujeningken	Nauningen
Paberžiai	Paberdszen	Grundhufen
Plimbaliai	Plimballen	Osterfelde
Pričkiemis	Pritzkehmen	Mühleck
(Rozenfeldė)	Rosenfelde
Smailiai	Smailen
Stimbiriai	Stimbern
Stirnlaukiai	Stirnlaugken	Stirnen
Užbaliai	Uszballen	Birkenried
Vantlaužiai	Wandlauszen
Verdeliškiai	Werdehlischken	Werden
Vidgiriai	Wittgirren	Legen
Vingerupiai	Wingeruppen	Lauterbrücken
Žąsupėnai	Sassupönen	Sassenbach
Žvirbliai	Zwirballen	Spatzen

Šaltiniai

1. Maiskojė, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-12-21.
2. Malviškas, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
3. Паспорт муниципального образования „Кубановское сельское поселение“ 2014-10-23 iš Wayback Machine projekto.
4. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
5. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
6. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Mallwen (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
7. Siegfried Hecht, Geschichtliches - auf der Suche nach der ersten Nennung unseres Dorfes, iš „Mallwen, Eine Bilddokumentation mit Aufzeichnungen über das Leben im Dorf, zusammengestellt und herausgegeben von Siegfried Hecht, 2004”, p. 229–236. Nuoroda tikrinta 2020-08-22.
8. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 276. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
9. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 92. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
10. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr – O), p. 159. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)
11. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L – Z), p. 56. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
12. Amtsbezirk Mallwen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
13. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228, 229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)
14. Mallwischken, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
15. Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
16. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen 2021-10-05 iš Wayback Machine projekto. (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-08-22.
17. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
18. Maiskojės apylinkė GenWiki
19. Walther Hubatsch, Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreußens, Band 2: Bilder ostpreussischer Kirchen, Göttingen, 1968, p. 110, pav. 482–483
20. Mallwen, Kirche, Inneneinrichtung, Bildarchiv Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2021-08-26.
21. Malviško parapija, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-08-25.

Nuorodos

• Maiskojė foto-planeta.com