Lãskas blrs Лоск rus Лоск kaimas Baltarusijoje Valažino rajone 14 km į pietryčius nuo Krevo 7 km į šiaurę nuo Beržūnos u

Lãskas (blrs. Лоск, rus. Лоск) – kaimas Baltarusijoje, Valažino rajone, 14 km į pietryčius nuo Krevo, 7 km į šiaurę nuo Beržūnos upės. Veikia pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas.

Laskas (Valažinas) blrs. Лоск, rus. Лоск
Cerkvė

Laskas (Valažinas) 54°16′0″ š. pl. 26°26′0″ r. ilg. / 54.26667°š. pl. 26.43333°r. ilg. / 54.26667; 26.43333 (Laskas (Valažinas))

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Valažino rajonas

Gyventojų (1997)	425

Pašto kodas	222355 / +375 1772
Vikiteka	Laskas (Valažinas)

Istorija

Manoma, Laskas nuo seno priklausė lietuvių etninių žemių arealui. Lasko teritorijoje gyventa jau XI a. – XIII a., o XIV a. – XVIII a. čia buvusi medinė Lasko pilis su mūrine Krėvos pilimi priklausė išoriniam Vilniaus gynybos žiedui. XV a. pirmoje pusėje Laskas priklausė kunigaikščiams , nuo XV a. vid. – didikui , XVI a. – XVII a. – didikų Kiškų giminei, XVII a. – XIX a. – Vilniaus vyskupijos kapitulai, 1480 m. pastatyta bažnyčia. 1574 m. Jonas Kiška Lasko pilyje įsteigė spaustuvę, joje buvo išleista apie 20 knygų, tarp jų į lenkų kalbą išverstas Naujasis testamentas. XIX a. buvo miestelis Ašmenos apskrities Harodzkų valsčiuje.

1856 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia Laską iš Vilniaus kapitulos atėmė. Katalikų bažnyčia 1866 m. uždaryta, 1874 m. sudeginta, XX a. pradžioje buvo pastatyta nauja Švč. Jėzaus širdies bažnyčia. Pagal 1920 m. Lietuvos-Rusijos taikos sutartį Laskas atiteko Lietuvai. 1921–1939 m. jį valdė Lenkija. Nuo 1939 m. Laskas priklauso Baltarusijai.

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Łosk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 735 psl. (lenk.)
Laskas (Valažinas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 23
Kazimieras Garšva. Laskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 546 psl.

Literatūra

Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т.9: Кулібін – Малаіта / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш. – Мн.: БелЭн., 1999. – 560 с.: іл. (т. 9), .
Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 2 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш.Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Łosk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 735 psl. (lenk.)

[3] Laskas (Valažinas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 23

[4] Kazimieras Garšva. Laskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 546 psl.