Krėvos pilis viena ankstyviausių senovės Lietuvos mūro pilių prie Krėvos miestelio dab Baltarusija Gardino sritis Smurga

Krėvos pilis – viena ankstyviausių senovės Lietuvos mūro pilių prie Krėvos miestelio (dab. Baltarusija, Gardino sritis, Smurgainių rajonas).

Istorija

XIII a. antroje pusėje pilis buvo medinė, XIV a. pradžioje, manoma, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas pastatė aptvarinę (gardinio tipo) su dviem bokštais ir dvejais vartais mūrinę pilį.

1338–1345 m. pilį valdė kunigaikštis Algirdas, vėliau – Jogaila, 1387–1391 m. jo brolis Vygandas. 1392 m. pilis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.

Pilyje 1382 m. kalintas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Vytautas iš pilies pabėgo, o Kęstutis rugpjūčio 15 d. buvo nužudytas. 1385 m. joje sudaryta Krėvos sutartis. 1433 m. rugpjūčio mėn. pilį užėmė Švitrigailos šalininkų kariuomenė. 1503–1506 m. ją puolė Krymo totoriai, 1519 m. buvo užėmusi Maskvos kariuomenė.

XIX a. pradžioje pilis apleista, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. 1893 m. pilį tyrinėjo Fiodoras Pokrovskis. 1929–1930 m., tarpukariu kraštą valdant Lenkijai, pilies griuvėsiai konservuoti.

Architektūra

Pilis statyta lomoje, dviejų nedidelių upelių santakoje, netaisyklingo keturkampio plano kaip uždaras gynybinis ir gyvenamasis kompleksas. Pilies sienos mūrytos iš lauko akmenų ir plytų. Manoma, jos buvusios 10–12 m (išliko 8 m) aukščio, 85 x 108,5 x 71,6 x 97,2 m ilgio, 2,5-2,8 m pločio. Pilies bokštai buvo keturkampiai. Pietrytiniame kampe buvo mažasis, šiaurės vakarų kampe - didysis.

Didysis bokštas, 4 aukštų, 19 x 19 m dydžio, mūrytas kartu su sienomis išorinėje aptvaro pusėje, buvo skirtas flanginei gynybai. Jame gyveno kunigaikštis, rūsiuose buvo kalėjimas. Bokšto sienas skaidė šaudymo angos, maži langeliai ir dideli gyvenamųjų patalpų smailiaarkiai langai su profiliuotų plytų apvadais.

Antrasis bokštas buvo vidiniame aptvaro kampe. Šiaurinėje sienoje buvo vartai, kuriuos ginta iš langinio šiaurės vakarų bokšto. Kiti smailėjantys arkiniai vartai buvo vakarinėje sienoje. Pilies aptvaro sienų viršuje buvo siauros šaudymo angos. Aptvaro viduje statyti mediniai pastatai.

Pilis XIX a. Fotografas nežinomas
Krėvos pilies griuvėsiai. Šiuolaikinis vaizdas
2020
2020
2020

Šaltiniai

Krėvos pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 28 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Krėvos pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Krėvos svetainė
Nuotraukos 2012-12-19 iš Wayback Machine projekto.

[1] Krėvos pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 28 psl.