Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lamata (dar minima kaip Lammato, Lamotina, Lamentin, Lamachia) – XIII–XIV a. baltų žemė, buvusi rytinėje Kuršmarių pakrantėje, į šiaurę nuo Nemuno žiočių.

Regionas apėmė Minijos žemupį ir jos intakų Veiviržo, Tenenio ir Šyšos baseinus. Šiaurėje, Klaipėdos pietinėse apylinkėse ribojosi su Pilsotu, pietryčiuose su Skalva, pietuose siekė Nemuną, rytuose Vainuto miškai skyrė nuo . Archeologai Lamatą priskiria skalvių gentims.

Šis straipsnis apie istoriją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.