Laisvoji profesija

Laisvoji profesija – komercinei veiklai (verslui) nepriskiriama profesinė veikla; profesija. Užsiimant laisvosios profesijos veikla, nesiekiama pelno. Ji vykdoma mokslo, meno, literatūros, švietimo ir mokymo ir kitose (panašiose) srityse. Laisvųjų profesijų atstovai dirba specialių (pvz., dalykinių) žinių, gebėjimų, įgūdžių ar kūrybinės veiklos, pagrindu. Savo paslaugas teikia būdami nepriklausomi, atsakingi (paprastai tik) sau, tam tikros srities .

Profesijos pagal sritis

Laisvąsias profesijas galima suskirstyti į kelias sritis. Pvz., teisinės laisvosios profesijos – advokatas, licencijuotas teisininkas, , (teisinis patarėjas); taip pat notaras ir (teismo) antstolis, jeigu nėra valstybės tarnautojas arba pareigūnas (notarai kai kuriose valstybėse tuo pačiu metu gali būti laikomi ir laisvai dirbančiais teisininkais, ir valstybės tarnautojais arba pareigūnais).

Ekonomikos srityje – buhalteris, auditorius, patarėjas (verslo patarėjas, mokesčių patarėjas), ekonominių vertinimų ekspertas (pvz., ), (laisvai dirbantis) ekonomistas.

Sveikatos, medicinos srityse – gydytojas (pvz., , ), , , (laisvai dirbantis) slaugytojas, psichologas.

Mokslinės-techninės laisvosios profesijos – inžinierius, architektas, , laisvai dirbantis mokslo ekspertas (pvz., biologas, chemikas). Švietimo, mokymo ir su jais susijusių sričių profesijos – lektorius, mokymų konsultantas, dėstytojas.

VMI komentare paaiškinta, kurie gyventojai, vykdantys individualią veiklą, nėra „laisvosios profesijos“ atstovai: tai ir savarankišką komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai); savarankišką sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai); savarankišką kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai); savarankišką mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo darbus atliekantys asmenys); kita savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., priklausomi draudimo tarpininkai (draudimo agentai), prekybos bei reklamos agentai, nekilnojamojo turto agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai, gidai).

Reikšmė

Laisvosios profesijos yra vienas svarbesnių Europos Sąjungos ekonomikos sektorių, 2001 m. sukūręs apie 220 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, Airijos konkurencijos tarnyba paskaičiavo, kad vien tik 2001 m. Airijos išlaidos teisinėms paslaugoms siekė 1 140 mln. eurų, arba beveik 1 % bendro BVP. Užimtumo atžvilgiu, kitų verslo paslaugų srityje dirbo beveik 12 mln. žmonių 2004 m., arba 6,4 % bendro užimtumo, palyginti su 5,7 % 2002 m..

Nuorodos

• Vokietijos federalinė laisvųjų profesijų sąjunga

Išnašos

1. Europos Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui – Laisvosios profesijos – Didesnių reformų galimybė – 2004 m. vasario 9 d. Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita, KOM(2004) 83, tęsinys (SEK(2005) 1064) /* KOM/2005/0405