Laima Laučkaitė

Laima Laučkaitė-Surgailienė (g. 1956 m. liepos 20 d. Vilniuje) – Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija

Tėvas Alfonsas Laučka, sesuo Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė. 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1988 m. menotyros kandidatė.

1979–1983 m. dirbo Utenos kraštotyros muziejuje, 1983–1987 m. – vaikų dailės mokykloje Vienoje, 1988 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 1993–1996 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1990 m. dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 2003 m. vyr. mokslo darbuotoja. 1991–1992 m. stažavo Miuncheno universiteto Meno istorijos institute.

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrinėjimų pagrindinės sritys – XX a. , tautodailė, bendri ir skiriamieji Lietuvos dailės bruožai. Užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie rusų kilmės vokiečių dailininkę Marianne von Werefkin. Kuruoja parodas.

Bibliografija

• Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, 2002 m.
• Septyniolika pasimatymų Vilniuje, 2005 m.; leidimai ir anglų, vokiečių, lenkų, rusų k.
• Išeivijos dailė, 2003 m., viena sudarytojų ir bendraautorių, su I. Korsakaite
• Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina. 2007, Vilnius: 263 p. .

Šaltiniai

1. Lijana Šatavičiūtė. Laima Laučkaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 608 psl.