Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ląstelės sienelė – augalų, grybų ir bakterijų ląsteles supanti tvirta struktūra. Sienelė ląstelėms suteikia būdingą nekintamą formą, atlieka atramos, apsauginę (ji labai patvari - nesuyra iki 2000 °C temperatūros, netirpsta vandenyje nei rūgštyse, šarmuose ar aliejiniuose tirpikliuose), kontakto ir laidumo funkcijas (celiuliozinė sienelė puikiai praleidžia vandenį su jame ištirpusiomis medžiagomis, o stambioms medžiagoms pernešti tarp ląstelių yra susidarę kanalai - plazmodesmos).

Augalo ląstelė su sienele; geltonai pavaizduota plazminė membrana, žaliai - celiuliozinė sienelė.

Jos storis priklauso nuo ląstelės paskirties. Augalų sienelės daugiausia sudarytos iš celiuliozės skaidulų, kurios išsidėsčiusios statmenai viena kitai keliais sluoksniais. Tarpuose tarp celiuliozės skaidulų yra pektinų. Todėl sienelės yra elastingos, gali temptis, kai ląstelė auga. Pektinų gausu sienelės išorėje, čia jie sulipina ląsteles tarpusavyje. Grybų sienelės sudarytos iš chitino, bakterijų - peptidoglikano, archėjų - .

Šis straipsnis apie citologiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.