Kęstutis Pyragas

Kęstutis Pyragas
Gimė	1952 m. birželio 14 d. (72 metai) Tomske, Rusija
Tautybė	lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Tatjana Pyragienė
Vaikai	Viktoras, Viktorija
Veikla	fizikas
Sritis	Chaoso teorija,
Organizacijos	Puslaidininkių fizikos institutas Vilniaus pedagoginis universitetas
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žinomas (-a) už	Chaoso teoriją,
Žymūs apdovanojimai
1992 m. Humbolto fondo stipendija 1999 m. Lietuvos mokslo premija

Kęstutis Pyragas (g. 1952 m. birželio 14 d. Tomske, Rusijoje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija

1974 m. baigė teorinės fizikos magistro studijas Vilniaus valstybiniame universitete. Čia 1979 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Nestacionarūs kinetiniai reiškiniai puslaidininkiuose neelastinės sklaidos ir pabėgimo atveju“, o 1994 m. Puslaidininkių fizikos institute – habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Determinuoto chaoso netiesinėse dinaminėse sistemose tyrimo ir valdymo metodai“.

Nuo 1972 m. dirba Puslaidininkių fizikos institute, nuo 1994 m. – vyriausiais mokslo darbuotojas, o nuo 2007 m. – Kietojo kūno laboratorijos vedėjas. 1998–2008 m. buvo Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, nuo 2004 m. – Vilniaus universiteto profesorius. 1992–1994 ir 2002 m. stažavosi Vokietijos universitetuose.

Draugijų „International Physics and Control Society“ ir „Lithuanian Association of Nonlinear Analysis“ narys.

Penkių mokslinių žurnalų redakcijos kolegijų narys:

• „International Journal of Bifurcation and Chaos (IJBC) in Applied Sciences and Engineering“,
• „International Review of Physics“ (IREPHY),
• „Chaos and Complexity Letters“,
• „Nonlinear Phenomena in Complex Systems“,
• „Nonlinear Analysis: Modeling and Control“ (Lietuva, ISSN 1392-5113).

Mokslinė veikla

Svarbiausi darbai iš netiesinės dinamikos ir chaoso ( ir ), sudėtingų sistemų, ir lazerių fizikos. Daugiau, kaip 100 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris, vienas iš labiausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų. 1992 m. išrado vieną iš metodų, pagrįstą uždelsto ryšio valdymu (angl. delayed feedback control method), literatūroje vadinamą Pyrago metodu (angl. Pyragas method). Šis straipsnis cituojamas daugiau kaip 2600 kartų.

Įvertinimas

• 1992 m. – Aleksandro fon Humbolto fondo stipendija.
• 1994 m. – International Science Foundation stipendija.
• 1995 m. – Valstybės stipendija nusipelniusiems mokslininkams.
• 1999 m. – Lietuvos mokslo premija už 1983–1998 m. darbų ciklą „Dinaminio chaoso teorinis ir eksperimentinis tyrimas“ (kartu su Antanu Čeniu ir ).
• 2006 m. – Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus mokslui.

Šaltiniai

1. Prof. Kęstutis Pyragas Home page: CV. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
2. 2nd international workshop on nolinear dynamics and synchronizationN (INDS’09): Prof. Kęstutis Pyragas (PDF). Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
3. Puslaidininkių fizikos institutas: Kietojo kūno teorijos laboratorija. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
4. International Journal of Bifurcation and Chaos (IJBC): Editorial Board 2005-02-04 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
5. International Review of Physics (IREPHY): Editorial Board 2012-03-15 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
6. Chaos and Complexity Letters: Editorial Board. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
7. Nonlinear Phenomena in Complex Systems. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
8. Nonlinear Analysis: Modelling and Control: Editorial Board 2008-08-01 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
9. http://193.219.48.71/site/files/Mokslo_tarybos_kandidatai/Pyragas.pdf (PDF).
10. K. Pyragas (1992). „Continuous control of chaos by self-controlling feedback“. Physics Letters A. 170: 421–428. doi:10.1016/0375-9601(92)90745-8. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.
11. Straipsnis „Continuous control of chaos via self-controlling feedback“ asmeninėje Kęstučio Pyrago svetainėje (PDF).
12. Straipsnio nuoroda ScienceDirect sistemoje. Nuoroda tikrinta 2019-07-12.
13. Lietuvos mokslų akademija: 1999 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai (.doc)
14. „Mokslo Lietuva“: Šv. Kristoforo statulėlės surado naujuosius savininkus. Nuoroda tikrinta 2010-12-16.

Nuorodos

• Asmeninė svetainė Puslaidininkių fizikos instituto puslapyje