Kęstutis Gudas

Kęstutis Gudas
Tautybė	lietuvis
Tėvas
Motina
Sutuoktinis (-ė)
Vaikai
Veikla	istorikas, mokslininkas, pedagogas, politikas, valstybės tarnautojas
Pareigos	Panevėžio apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius, Panevėžio kolegijos direktorius
Partija	Lietuvos centro sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga.
Išsilavinimas	Aukštasis, humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater	VU
Doktorant. vadovas

Kęstutis Gudas (1959 m. kovo 3 d. Panevėžyje - 2011 m. liepos 10 d. Panevėžyje) - istorikas, mokslininkas, pedagogas, politikas, valstybės tarnautojas, švietimo srityje nusipelnęs panevėžietis.

Biografija

Gimė 1959 m. ką tik iš Sibiro grįžusių politinių tremtinių šeimoje. Tėvas - Ipolitas Gudas (1927 m. - 2013 m. Panevėžyje), nusipelnęs racionalizatorius, išradėjas, priklausęs turtingai šeimai, tad 1949-1958 m. praleidęs tremtyje Sibire, Irkutsko srityje. Ipolito Gudo giminaičiai buvo diplomatas dr. Eduardas Jatulis, veterinaras dr. , garsieji broliai Vileišiai. Kęstučio Gudo motina Danutė Filomena Šlekytė-Gudienė (1926 m. - 2008 m. Panevėžyje) augo Mitabynės dvarelio savininkų šeimoje, tad taip pat buvo 1949 m. ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį, kur susipažino su Ipolitu Gudu. Danutės Šlekytės giminaičiai buvo knygnešys, Ustronės dvarelio prie Krekenavos savininkas bei poetas, publicistas Juozas Čerkesas-Besparnis.

Kęstutis Gudas 1977 m.baigė Panevėžio 4-ąją mokyklą (dab. Panevėžio Aušros pagrindinė mokykla). Studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur 1993 m. kovo 31 d. apsigynė disertaciją tema „Lietuvių tautinė padėtis Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje", kurios pagrindu 1993 m. buvo išleista knyga identišku pavadinimu. Suteikus daktaro laipsnį, Kęstučiui Gudui buvo siūloma mokslinė karjera Vilniuje, tačiau jis jautėsi esąs reikalingesnis gimtajam Panevėžiui, kuriam ir paskyrė savo gyvenimą.

1982-1984 m. tarnavo Tarybinėje armijoje (Tilžėje), kurią paliko turėdamas kapitono laipsnį. Armijoje įgytą patirtį pritaikė 1984-1987 m. Panevėžio 11-oje mokykloje (dab. Panevėžio Saulėtekio progimnazija) dėstydamas karinio parengimo discipliną. Ten pat buvo ir vokiečių kalbos mokytojas.

Nuo 1987 m. iki pat mirties buvo KTU Panevėžio instituto vyr. asistentas, lektorius, docentas, Bendrųjų mokslo dalykų katedros vedėjas; dėstė religijų istoriją bei politologiją. 1988-1990 dėstytojavo Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute Panevėžyje. 1990-1991 m. Panevėžio miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas. Iš šių pareigų K. Gudas atsistatydino po skandalo, kurį sukėlė miesto gyventojų nepasitenkinimas jo idėja Panevėžyje įsteigti protestantišką aukštąją mokyklą.

1993-1994 m. politologijos ir etikos mokytojas Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje. 1994-1997 Aukštesniosios verslo ir prekybos vadybos mokyklos Panevėžyje direktorius.

1997-2002 m. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius. Eidamas šias pareigas parašė ir išleido knygą „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę metais. 1918-1920" (1997 m.).

2002-2009 m. K. Gudas ėjo Panevėžio kolegijos direktoriaus pareigas. Nuo pat ankstyvosios jaunystės jis svajojo apie savarankišką aukštąją mokyklą Panevėžyje, tad buvo vienas iš Panevėžio kolegijos įkūrimo iniciatorių. Taip pat šioje aukštojoje mokykloje dėstė politikos mokslus, buvo labai mėgtas studentų už puikų humoro jausmą ir įdomias praktine patirtimi paremtas politikos paskaitas. Nepalikdamas edukacinės veiklos, neapleido ir mokslinės - buvo solidaus leidinio „Panevėžys XVI-1990 m." (2003 m.) bendraautoris, sudarytojas ir mokslinis redaktorius. Taip pat šiuo metu buvo Panevėžio miesto tarybos Švietimo ir mokslo komiteto narys, Etikos komiteto narys, Panevėžio apskrities Švietimo tarybos, Socialinių reikalų tarybos narys, Socialinių darbuotojų atestacinės komisijos pirmininkas. Rotary klubo narys.

1995-2003 m. Lietuvos centro sąjungos atstovas Panevėžio miesto savivaldybės taryboje. Šiai politinei jėgai 2003 m. susijungus su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniaisiais krikščionimis demokratais į Liberalų ir centro sąjungą, atstovavo jai miesto taryboje 2003-2007 m.

Šeima

Kęstučio Gudo žmona Laima Bajoraitė-Gudienė gimė 1959 m. vasario 9 d. Panevėžyje inžinieriaus Vaclovo Bajoro bei kaunietės ekonomistės Aldonos Imbraitės-Bajorienės šeimoje. L. Gudienė plėtojo ekonomistės, bankų tarnautojos karjerą, dabar dirba Panevėžio miesto savivaldybės kanceliarijoje.

Sūnus Eimantas Gudas 2007 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, o 2015 m. - magistro studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete; 2013-2023 m. dirbo istoriku Valdovų rūmuose. 2018-2022 m. TS-LKD bendrijos "Lietuvos krikščionys demokratai" Vilniaus skyriaus valdybos pirmininkas. 2017-2019 m. Panevėžio kolegijos dėstytojas. 2018 m. nobilituotas Sakartvelo karališkosios šeimos (Bagrationi dinastija), tapo Sakartvelo Erelio Ordino riteriu. 2023 m. parašė ir išleido bestseleriu tapusią knygą "Mėlynas kraujas". 2024 m. parašė ir išleido taip pat bestseleriu tapusią knygą "Gedimino kraujas".

Kęstučio Gudo pusbrolis dr. yra Pakruojo rajono savivaldybės politikas, visuomenės veikėjas, pusseserė dr. Gražina Gudaitė - Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė.

Įvertinimas

1997 m. suteiktas labiausiai švietimo srityje nusipelniusio panevėžiečio vardas.

Bibliografija

• Mažosios Lietuvos lietuvių tautinė padėtis XIX a. pabaigoje : Kanclerio O. Bismarko administracijos valdymo metais (1871-1890). - Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992.
• Lietuvių tautinė padėtis Mažojoje Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje : Dis. humanitarinių mokslų dr. laipsniui gauti. - Vilnius: VU leidykla, 1993.
• Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu, 1918-1920. - Panevėžys: Panevėžio spaustuvė 1997.
• Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m. - Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2003.

Šaltiniai

• Kas yra kas Lietuvoje. 2009. Auksinis tūkstantmečio leidimas. - Kaunas: Neolitas, 2009.

Politinis postas
Prieš tai: -	Panevėžio kolegijos direktorius 2002–2009	Po to: Egidijus Žukauskas