Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas ukr Київський національний університет імені Тараса Шевченкаlot Unive

Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка
lot. Universitas Kioviensis
Įkurtas	1834 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Leonidas Guberskis
Darbuotojų	2000 (2009 m.)
Studentų	30 000 (2009 m.)
Vieta	Kyjivas, Ukraina
Svetainė	www.univ.kiev.ua

Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas (ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка) – seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų. Apie 30 000 studentų, 2000 dėstytojų.

Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas

Istorija

Įkurtas 1834 m. kaip Šv. Vladimiro imperatoriškasis universitetas. Pirmasis rektorius Michailas Maksimovičius. 1918–1919 m. neveikė. 1920–1939 m. Kijevo universitetas, 1939–1994 m. – Kijevo valstybinis T. Ševčenkos universitetas, nuo 1994 m. Kijevo T. Ševčenkos nacionalinis universitetas. 1834 m. veikė Filosofijos fakultetas su Istorijos ir filologijos, Fizikos ir matematikos skyriais (62 studentai). 1835 m. įkurtas Teisės, 1841 m. – Medicinos fakultetas. Vėliau iš Filosofijos fakulteto įkurti Filologijos ir Gamtos mokslų fakultetai.

Uždarius daug jos profesorių ir studentų 1842 m. perkelta į medicinos fakultetą. Kartu perkelta didžioji dalis Vilniaus universiteto geologinės kolekcijos, kuri iki šiol negrąžinta. 1887 m. universitete veikė lietuvių studentų būrelis.

Struktūra

Biologijos fakultetas
Chemijos fakultetas
Ekonomikos fakultetas
Filosofijos fakultetas
Fizikos fakultetas
Geografijos fakultetas
Geologijos fakultetas
Istorijos fakultetas
Kibernetikos fakultetas
Mechanikos ir matematikos fakultetas
Parengiamasis fakultetas
Psichologijos fakultetas
Radiofizikos fakultetas
Sociologijos fakultetas
Teisės fakultetas
Atvirojo ir nuotolinio mokymo institutas
Filologijos institutas
Karybos institutas
Tarptautinių santykių institutas
Žurnalistikos institutas
Užsieniečių parengiamasis centras
Ukrainistikos centras
Poligrafijos leidybos centras
Fiziologijos mokslo tyrimų institutas
O. Fomino botanikos sodas, įkurtas 1839 m.
Astronomijos observatorija, įkurtas 1845 m.
Kanivo draustinis
M. Maksimovičiaus mokslinė biblioteka (3,5 mln. egz.)

Universitetas leidžia mokslo darbus ir teminius mokslo darbų rinkinius.

Rektoriai

Michailas Maksimovičius – 1834–1845 m.
Volodymyras Lytvynas – 2008 m.

Dėstytojai

Ignas Danilevičius, teisininkas, teisės istorikas, nuo 1835 m. pirmasis KU Teisės fakulteto dekanas
Vladimiras Lazersonas, nuo 1920 m. Lietuvos psichologas, psichiatras
Max Emmanuel Mandelstamm, oftalmologas
Ivanas Melničiukas, geografas

Studentai

Volodimiras Antonovičius, istorikas, archeologas, etnografas, visuomenės veikėjas, Kijevo universiteto profesorius
Michailas Bulgakovas, gydytojas, rašytojas
Leonidas Kravčiukas, Ukrainos prezidentas
Konstantinas Paustovskis, rašytojas

Lietuviai

Dovas Beras Menašė Abramavičius, advokatas, Lietuvos Antrojo Seimo narys
Maksimas Černiakas, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.
Andrius Domaševičius, gydytojas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
Aleksandras Finas, ekonomistas, revoliucionierius
Julijonas Talko-Grincevičius, gydytojas, antropologas
Juozas Gurauskis, rašytojas
Antanas Jurgeliūnas, gydytojas higienistas
Vincas Kanauka, gydytojas chirurgas
Sigitas Kregždė, psichologas
Vincas Krėvė-Mickevičius, rašytojas
Julijanas Kulakovskis, filologas, istorikas
Antanas Mackevičius, apie 1850 m., vienas 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų
Jonas Mačiulis-Maironis, poetas, kunigas
Alfonsas Moravskis, ekonomistas, kraštotyrininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
Stanislovas Narutavičius, teisininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras
Marija Aušrinė Pavilionienė, filologė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, apgynė disertaciją
Leonas Valkūnas, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
Simcha Zuhovitski, matematikas
Ignotas Žagelis, gydytojas, archeologas, keliautojas

Šaltiniai

Kijevo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 42 psl.

[1] Kijevo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 42 psl.