Kurtuvėnų piliakalnisKurtuvėnų piliakalnisKoordinatės 55 49 35 6 š pl 23 02 36 6 r ilg 55 826556 š pl 23 043500 r ilg 55

Kurtuvėnų piliakalnis

Kurtuvėnų piliakalnis

Koordinatės

55°49′35.6″ š. pl. 23°02′36.6″ r. ilg. / 55.826556°š. pl. 23.043500°r. ilg.

Vieta

Šiaulių rajonas

Seniūnija

Bubių seniūnija

Aukštis

4-5 m

Plotas

68x27 m

Naudotas

I tūkstantmetis

Žvalgytas

1967 m.

Registro Nr.

A662KP / 23881, 23882, 6730 / AV1257

Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Kapos piliakalniu (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A662KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1257) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kurtuvėnų, Bubių seniūnija, Kurtuvėnų regioninis parkas. Pasiekiamas iš Kurtuvėnų centro važiuojant į Marges vakarų kryptimi - iš viso 400 m, yra kairėje, pietuose, ties Kurtuvėnų kapinėmis.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia pelkė. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 68x27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4-5 m aukščio.

Piliakalnį labai apardė jame XV a. pabaigoje - XVIII a. stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje - kapai, jos centre - medinė koplyčia. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio dubenuotas akmuo, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. XIX a. bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. 2009 m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1998 m. tyrė Birutė Salatkienė (Šiaulių Aušros muziejus).

Nuotraukos

Koplyčia piliakalnio viršuje
Paminklo ženklas
Mitologinis Kapos akmuo
Dubenuotas akmuo

Šaltiniai

Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 91 (Nr. 355)
Šiaulių rajone pavogtas šventu laikytas akmuo. Delfi.lt

Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.295
Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.84
Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
Birutė Salatkienė. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai, 1996. Nr. 2, p. 15–22.
Birutė Salatkienė. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 106–109.
Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 363 (Nr. 26).
Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 7).