Kurmaičiai

Kitos reikšmės – Kurmaičiai (reikšmės).

Kurmaičiai
Įvažiavimas kaiman
Kurmaičiai
55°55′55″š. pl. 21°15′58″r. ilg. / 55.932°š. pl. 21.266°r. ilg. / 55.932; 21.266 (Kurmaičiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021)	557
Vikiteka	Kurmaičiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kùrmaičiai Kilmininkas: Kùrmaičių Naudininkas: Kùrmaičiams Galininkas: Kùrmaičius Įnagininkas: Kùrmaičiais Vietininkas: Kùrmaičiuose

Kurmaičiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kretingos, abipus Akmenos upės (Kurmaičių ir Padvarių tvenkinių). Seniūnaitijos centras. Veikia pradinė mokykla (nuo 1993 m.), biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1961 m.), medicinos punktas, paštas (LT-97017) (nuo 1960 m.), UAB P. Varkojis ir Ko, UAB Navaba, AB Vievio paukštynas filialas. Kaimo vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Skuodo geležinkelis.

Istorija

Kurmaičių tvenkinys

Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite. Apie tai liudija virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su laiviniu kovos kirviu, rastas žvyro karjere.

Gausi bendruomenė gyveno I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje – I tūkstantmečio I pusėje. Ją mena išlikę pilkapiai, kapinynas ir piliakalnis, kuriame taip pat veikė alkvietė.

Rašytiniuose šaltiniuose Kurmaičiai pirmą kartą paminėti 1566 m. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilęs iš pirmojo naujakurio Kurmio vardo. Kaimas priklausė Kretingos valsčiui ir buvo centras. Valstiečiai valdė 75 valakus žemės, iš kurių 54 valakai buvo ariami. 1566 m. kaime gyveno 82, 1572 m. – 48 šeimos. XVIII a. kaimo žemių pietinėje dalyje įsikūrė vienkieminis Tintelių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m.

XVI–XIX a. kaimas turėjo 4 kapines, kurių ankstyviausios yra pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės, į tvenkinį įsiterpiančiame kyšulyje.

1827 m. kaime buvo 30 katalikų kiemų, 1846 m. – 28 dūmai, 1857 m. – 20 katalikų kiemų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Nikolajui Zubovui mokėjo 113 valstiečių. Nuo 1861 m. kaimas buvo Kretingos valsčiaus , o 1940–1941 ir 1944–1968 m. – Kurmaičių apylinkės administracinis centras.

1935–1937 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius. Tarpukariu Kurmaičiuose pradėjo veikti didžiausias Kretingos apskrityje žvyro karjeras. Iš jo link Kretingos buvo nutiestas siauras geležinkelis, kuriuo buvo gabenamas žvyras geležinkelio Telšiai–Kretinga statybai ir kt. poreikiams. Kasant žvyrą karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio žmogaus kapas. Prieš karą ir pokariu kaimo pietiniame pakraštyje prie Akmenos upės stovėjo vandens malūnas.

1948–1951 m. į Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo ištremta 46 žmonės – Baltmiškių, Baužių, Beržanskių, Bružų, Dauginčių, Jonušų, Juškų, Kiesų, Markų, Šilų šeimos, A. Katkus ir L. Šikšnienė.

1949 m. įkurtas „Žemaičių tiesos“ kolūkis (pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas). Vietoje jo 1959 m. įsteigtas Kurmaičių tarybinis ūkis (pirmasis direktorius Jonas Jonuškis), kuris 1966 m. pertvarkytas į paukštininkystės tarybinį ūkį. Kaime buvo pastatyta lentpjūvė, paukštininkystės kompleksas, atidarytas ryšių skyrius, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, vaikų darželis (1981 m.).1988 m. apie kaimą susuktas dokumentinis filmas.

Vykdant agrarinę reformą, paukštininkystės ūkis buvo išskaidytas į žemės ūkio bendroves, o paukštyno kompleksą 1995 m. įsigijo AB „Vievio paukštynas“.

1994 m. verslininkas Pranas Varkojis įkūrė UAB P. Varkojis ir Ko, kuri užsiima medinių langų, durų, baldų, sodo namelių gamyba.

1995 m. gyvenvietės centre Tūbausių bažnyčios kunigo, pranciškono tėvo Leopoldo Šeifelės iniciatyva pastatytas kaimo kryžius (2008 m. atnaujintas), simbolizuojantis lietuvių tautos kančias ir viltis.

2002 m. pradėjo UAB Navaba skalbykla, teikianti ekologiškas skalbimo paslaugas. Tais pačias metais Tūbausių kaimo pagrindinė mokykla reorganizuota į Kurmaičių pradinę mokyklą.

2003 m. įregistruota kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1857 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1985 m.
231	184	271	339	353	381	474	538
1989 m.^sur.	2000 m.	2001 m.^sur.	2004 m.	2005 m.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
673	750	646	781	796	564	557	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kurmaičiuose gimė:

• , operos solistė;
• (g. 1969 m.), literatė;
• Augustinas Kiesas (1922–1950), Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos vadas;
• (1937–2001), poetė.

Sportas

1971–1980 m. gyvavo kaimo futbolo komanda , kuri 1971 m. TSRS kaimo pirmenybėse užėmė 2-ąją vietą.

Kultūros paveldas

• Piliakalnis, vadinamas Pilale (I a. pr. m. e. pabaiga – III a.);
• Pilkapynas (V–I a. pr. m. e.);
• Pilkapis, vadinamas Pilale (I tūkstantmetis pr. m. e.);
• Kapinynas (II a. pr. m. e. – IV a.);
• Kapinynas (V–VIII a.);
• Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Pilale (XVI–XVIII a.);
• Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Senkapiais (XVII–XIX a.);
• Senosios kapinės, vadinamos Švedine (XVII–XVIII a.);
• Senosios kapinės, vadinamos Prancūzkapiais (XIX a.);
• Etnoarchitektūrinis svirnas (1797 m.);
• Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir Kristaus skulptūromis, D. ir A. Tiškų sodyba (koplytėlė – XX a.; skultūros – XIX a.);
• Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Švč. Lurdo Marijos skulptūra, D. ir A. Mickų sodyba (XX a. I p.);
• Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra, J. Šalnienės sodyba (1930 m.; perstatyta 1979 m.);
• Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, A. ir V. Mickų sodyba (koplytėlė – 2000 m., skulptūra – XIX a. pab.);
• Monumentalus kryžius, kaimo centre (meistrai R. Mažeika, R. Bružas; 1995 m.; atnaujintas 2008 m.);
• Monumentalus kryžius, S. ir J. Steponkų sodyba (meistrai R. Mažeika, A. Puškorius, 1992 m.).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisjos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, b. 18. – L. 41] 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
3. Irena Šeškevičienė. Ar Kurmaičiai galėjo būti Kretingos miesto pradžia. – Pajūrio naujienos – 2010, rugpjūčio 17
4. Kurmaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 306 psl.
5. Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių praeities senųjų kaimo gyventojų pasakojimuose. – Kurmaičiai, 2008
6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993
7. Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija ateičiai. – Kretinga, 2007 m.
8. www.varkojis.lt
9. Audronė Puišienė. Kurmaitiškiai atnaujino savojo kaimo simbolį. – Pajūrio naujienos – 2008, liepos 11
10. UAB Navaba – skalbykla Kretingoje
11. „Kretingos r. Kurmaičių pradinė mokykla - enciklopedija“. 2018-12-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-02.
12. Kurmaičių kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai. – Rekvizitai.lt
13. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
14. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
15. Kurmaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 258 psl.
16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
18. Kazys Misius ir kt. Kurmaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 445-446
19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
20. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
22. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Vitalija Vitkauskienė. Valstybė verslininkui – kaip piktoji pamotė. – Pajūrio naujienos – 2006, kovo 24
• Irena Šeškevičienė. Kurmaičių paukštidės pavirs dedeklių „kotedžais“. – Pajūrio naujienos – 2008, lapkričio 7
• Diana Jomantaitė. Kurmaičių mokykloje – trys šventės. – Pajūrio naujienos – 2009, birželio 2
• Kurmaičių mokykloje – trys šventės. – Vakarų ekspresas: Vakarų Lietuva – 2009, birželio 3
• Irena Šeškevičienė. Motociklais iki šiauriausio ir piečiausio Europos taškų. – Pajūrio naujienos – 2011, balandžio 26