Kudžis jap 久慈市 Kuji shi miestas Japonijoje Ivatės prefektūroje Kudžio miestas įsikūręs šiaurės rytinėje Ivatės prefektūr

Kudžis (jap. 久慈市 = Kuji-shi) – miestas Japonijoje, Ivatės prefektūroje. Kudžio miestas įsikūręs šiaurės rytinėje Ivatės prefektūros dalyje bei ribojasi su Ramiojo vandenyno skalaujama Kudžio įlanka.

Kudžis jap. 久慈市

Kudžio centras

Kudžis 40°11′00″ š. pl. 141°46′00″ r. ilg. / 40.18333°š. pl. 141.76667°r. ilg. / 40.18333; 141.76667 (Kudžis)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Japonija
Regionas	Tohoku regionas
Prefektūra	Ivatės prefektūra

Meras	Džōdžis Endō

Gyventojų (2008)	37 569
Plotas	623,14 km²
Tankumas (2008)	60 žm./km²

Tinklalapis	www.city.kuji.iwate.jp
Vikiteka	Kudžis

Kudžis yra vienintelė vieta Japonijoje, kurioje randama gintaro. Mieste veikia lietuviškos kultūros muziejus, kuriame galima įsigyti tradicinių lietuviškų meno dirbinių bei produktų. Taip pat veikia (jap. アンバーホール = ambā hōru), kuriuose pasirodo tokie pasaulinio lygio dirigentai, kaip Seidžis Odzava.

Pavadinimo kilmė

Manoma, jog Kudžio pavadinimas galėjo kilti iš ainų kalbos žodžio, nurodančio kopas ir smėlynus (ain. クシ = kushi). Taip pat spėjama, jog pavadinimas galėjo išsivystyti iš japonų kalbos žodžio irti, dubti (jap. 抉る = kujiru; dab. skaitymas = eguru), turint omenyje erozijos paveiktas pakrantes.

Kudžio mieste veikusios (veikė 1970–2007 m.) lingvistikos profesorius yra pateikęs teoriją, jog miesto pavadinimas taip pat galėjo kilti iš japoniško žodžio 'banginis' (jap. クジラ = kujira).

Istorija

Priešistorė bei ankstyvasis laikotarpis

Iš buvusiose Džiomon laikotarpio gyvenvietėse (šalia bei radaviečių) iškastų nepilnai apdirbtų gintaro dirbinių bei nuoskilų spėjama, jog tarp Džiomon bei Heiano laikotarpių šiose gyvenvietėse veikė gintaro dirbtuvės. Senųjų Japonijos sostinių ( bei ; dab. Naros prefektūra) teritorijose iškastas Kudžio gintaras leidžia manyti, jog mainai tarp šių regionų vyko jau Asukos laikotarpiu.

Ilgą laiką šiauriau Mucu žemės esančios teritorijos nepriklausė centrinei valdžiai, tik po buvo įkurta , į kurią pateko ir Kudžis.

Viduramžiai

Kamakuros laikotarpio pradžioje regiono valdžią perėmė klanas, šiaurines Japonijos teritorijas valdęs iki pat Meidži restauracijos. Dvejus metus prieš prasidedant Muromači laikotarpiui Nanbu klano teritorijos atiteko ir buvo išskirstytos į smulkesnius administracinius vienetus, o Kudžis pateko į . Sengoku laikotarpio pabaigoje įvyko , kurį numalšino antras iš trijų didžiųjų Japonijos vienytojų Tojotomis Hidejošis. Iki sukilimo teritorijas valdęs prisijungė prie , kurį mūšyje nugalėjo Tojotomio pajėgos. Edo laikotarpiu Tokugavos šiogunatas šiaurinę Mucu žemės teritoriją išskyrė į Moriokos ir Hačinohės domenus bei Kudžį priskyrė pastarajam domenui.

Kadangi Hačinohės regionas pasižymėjo gausiais geležies rūdos ištekliais, jis tapo vienu didžiausių tuometinėje Japonijoje geležies gamybos regionu bei užtikrino finansinį saugumą valdantiems klanams. Taišio laikotarpiu Kudžyje įkurta pirmoji Japonijoje stambi metalurgijos įmonė, kurioje buvo apdorojama geležies rūda. Ši žaliava komercinei naudai Kudžio regione buvo išgaunama iki 1960 m., kuomet išseko rūdos ištekliai.

XIX–XX a. ir dabartis

Meidži laikotarpiu įtvirtinta moderni savivaldybių sistema; 1889 m. balandžio 1 d. šiaurinėje Kunohės apskrityje buvo oficialiai įkurtas Kudžis.

Šiuolaikinis miestas įkurtas 1954 m. lapkričio 3 d., sujungus Kudžio ir miestelius bei , , ir kaimus.

2006 m., suformuojant dabartinį Kudžį, buvo sujungti senasis Kudžis ir . Miesto plotas tada padidėjo net 300 km². Smarkiai nukentėjo per 2011 m. Sendajaus žemės drebėjimą ir cunamį.

Geografija

Kudžio miestas yra šiaurės rytinėje Ivatės prefektūros dalyje bei ribojasi su Ramiojo vandenyno skalaujama Kudžio įlanka. Didžioji dalis miesto vidinio ploto yra ruože. Kai kurios Kudžio pakrantės dalys priklauso .

Klimatas

Kudžio klimatas yra drėgnas, vasaros švelnios, o žiemos vėsios. Vidutinė metinė oro temperatūra Kudžyje yra 9,8 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1177,1 mm. Kritulių atžvilgiu drėgniausias mėnuo Kudžyje yra rugsėjis, o sausiausias – sausis. Vidutiniškai temperatūra aukščiausiai pakyla rugpjūčio mėnesį bei žemiausiai nukrenta sausio mėnesį.

Kudžio klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. aukščiausia °C	3,6	4,0	7,5	13,5	17,6	19,8	23,2	26,0	23,1	18,3	12,4	6,6	14,7
Vid. temperatūra °C	−0,7	−0,4	2,6	7,9	12,2	15,5	19,3	21,8	18,4	12,5	6,6	1,8	9,8
Vid. žemiausia °C	−5,1	−5,0	−2,3	2,3	7,2	11,8	16,3	18,4	14,1	7,0	1,2	−2,6	5,3
Krituliai mm	45,5	47,1	59,5	69,1	93,2	117,0	160,0	165,6	199,9	106,3	63,2	50,7	1 177,1
Duomenys: 潮位表久慈 2021 12 02

Demografija

Remiantis Japonijos miestų gyventojų surašymo duomenimis, Kudžio populiacija aukščiausią tašką pasiekė maždaug 1960 m. ir nuo 1980 m. stabiliai mažėja.

Demografinė raida tarp 1920 m. ir 2020 m.

1920 m.

1930 m.

1940 m.

1950 m.

1960 m.

1970 m.

24 009

27 611

32 479

40 429

45 025

43 044

1980 m.

1990 m.

2000 m.

2010 m.

2020 m.

-

43 683

42 758

40 178

36 875

33 063

-

Miesto simboliai

Oficiali miesto gėlė – azalija, medis – dviskiautis ginkmedis.

Miestai partneriai

, Indiana (nuo 1960 m.)
Klaipėda, Lietuva (nuo 1989 m.)

Ryšiai su Franklinu

1960 m. Franklino miesto meras užmezgė seserinius ryšius su Kudžio miestu. Iki tol abu miestus siejo Frankline užaugusi (angl. Thomasine Allen), keliavusi po Japoniją misionieriškais tikslais. Nuo 1915 m. Tomasina pamokslavo įvairiose Japonijos vietose, o 1938 m. atkeliavo į Kudžį, kuriame nugyveno likusį gyvenimą (išskyrus trumpą repatriacijos laikotarpį Antrojo pasaulinio karo metu). Per savo gyvenimą Kudžyje ji įkūrė krikščionišką darželį, ligoninę, koledžą bei bažnyčią. Įtvirtinus Franklino ir Kudžio ryšius Tomasina paskelbta Kudžio garbės piliete.

Ryšiai su Klaipėda

Pirmieji Kudžio ryšiai su Klaipėda užmegzti 1987 m., praėjus penkeriems metams po Kudžio gintaro muziejaus įkūrimo. Oficialiai miestų partnerystė įtvirtinta 1989 m. liepos mėnesį. 1991 m. sausio 13-osios įvykių metu Kudžio miesto meras pasmerkė Sovietų Sąjungos karinius veiksmus Lietuvoje ir pareiškė paramą Lietuvos Nepriklausomybei. 1995 m. Hagoje vykusiame pasaulio savivaldybių kongrese Klaipėdos ir Kudžio miestų bendradarbiavimas buvo įvardintas kaip vienas iš įdomiausių pasaulyje, tikėtasi, jog jis paskatins ir kitus Lietuvos bei Japonijos miestus plėsti ryšius. 1997 m. Kudžio mieste vyko Gintaro festivalis, kuriame buvo demonstruojami eksponatai iš Palangos gintaro muziejaus bei privačių kolekcijų, koncertavo Klaipėdos folkloro kolektyvai. 2002 m. savo veiklą pradėjo pirmasis Japonijoje lietuviškų patiekalų restoranas „Gintaras“.

Žymūs žmonės

Jošiakis Kudži, buvęs miesto meras ir Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiaus kavalierius.
, profesionali imtynininkė
, dziudoka
, dziudoka
, dziudoka
, mokslininkas, pedagogas ir politikas
, atlikėjas
, sumo imtynininkas
, daimio
Džōdžis Endō, (* 1953 Kudžio mieste) – nuo 2014 m. miesto meras

Išnašos

Kuji Amber 2008. [interaktyvus] iš 日本吉 Nippon-kichi [žiūrėta 2021 12 2]
Gintaro Lithuania Hall. [interaktyvus] iš 久慈琥珀 Kuji Amber [žiūrėta 2021 12 02]
久慈市の歩み. [interaktyvus] iš virtualaus Kudžio miesto dienraščio きてきて久慈市 [žiūrėta 2021 12 02] (japonų k.)
小久慈の地名の由来を探る①「久慈」の地名の由来 2021. [interaktyvus] iš jjj-kitasanriku-kuji tinklaraiščio, Ameblo [žiūrėta 2021 12 02]
中長内遺跡発掘調査報告書.[interaktyvus] Iš 全国遺跡報告総覧 Comprehensive Database of Archeological Site Reports in Japan [žiūrėta 2021 12 02]
„Kudžio klimatas“ (japonų). Nuoroda tikrinta 2021-12-02.
Brinkhoff, Thomas 2020. Japan, Iwate [interaktyvus] iš City Population [žiūrėta 2021 12 02]
"Sister Cities" 2016-01-25 iš Wayback Machine projekto., Franklin, IN Official Website, Nuoroda tikrinta 2010-06-26.
„Miestai partneriai“. klaipeda.lt. Klaipėda. Nuoroda tikrinta 2019-08-28.
Saigyo, Natsui 2009. 久慈市とリトアニア共和国クライペダ市との姉妹交流の20年を振り返って [interaktyvus] iš グローカル通信, 9 serija [žiūrėta 2021 12 02]
Lietuvos ir Japonijos susigiminiavusių miestų dvidešimtmetis 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto. 2009. [interaktyvus] iš Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje oficialaus puslapio [žiūrėta 2021 12 02]

Nuorodos

Oficiali Kudžio svetainė (japonų k.)
Sanriku Fukkō nacionalinis parkas (Vikipedijos puslapis anglų k.)

Ivatės prefektūra

Miestai

Apskritys

| | | | | | | | | |

[1] Kuji Amber 2008. [interaktyvus] iš 日本吉 Nippon-kichi [žiūrėta 2021 12 2]

[:1-2] Gintaro Lithuania Hall. [interaktyvus] iš 久慈琥珀 Kuji Amber [žiūrėta 2021 12 02]

[3] 久慈市の歩み. [interaktyvus] iš virtualaus Kudžio miesto dienraščio きてきて久慈市 [žiūrėta 2021 12 02] (japonų k.)

[:0-4] 小久慈の地名の由来を探る①「久慈」の地名の由来 2021. [interaktyvus] iš jjj-kitasanriku-kuji tinklaraiščio, Ameblo [žiūrėta 2021 12 02]

[5] 中長内遺跡発掘調査報告書.[interaktyvus] Iš 全国遺跡報告総覧 Comprehensive Database of Archeological Site Reports in Japan [žiūrėta 2021 12 02]

[3-6] „Kudžio klimatas“ (japonų). Nuoroda tikrinta 2021-12-02.

[7] Brinkhoff, Thomas 2020. Japan, Iwate [interaktyvus] iš City Population [žiūrėta 2021 12 02]

[8] "Sister Cities" 2016-01-25 iš Wayback Machine projekto., Franklin, IN Official Website, Nuoroda tikrinta 2010-06-26.

[9] „Miestai partneriai“. klaipeda.lt. Klaipėda. Nuoroda tikrinta 2019-08-28.

[10] Saigyo, Natsui 2009. 久慈市とリトアニア共和国クライペダ市との姉妹交流の20年を振り返って [interaktyvus] iš グローカル通信, 9 serija [žiūrėta 2021 12 02]

[11] Lietuvos ir Japonijos susigiminiavusių miestų dvidešimtmetis 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto. 2009. [interaktyvus] iš Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje oficialaus puslapio [žiūrėta 2021 12 02]