Ponto stepės regionas Kubanė (Кубань) | |
---|---|
Vėliava | |
Šalis | Rusija (Krasnodaro kraštas, Stavropolio kraštas, Adygėja, Karačiajų Čerkesija) |
Tautos | ukrainiečiai, rusai |
Miestai | Krasnodaras, , , Armaviras |
Ankstesnis pav. | , Čerkesija |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Kubanė arba Kubanščina (ukr. Кубанщина) – istorinis Šiaurės Kaukazo ir Ponto stepės regionas, esantis dabartinės Rusijos teritorijoje. Apima dabartinį Krasnodaro kraštą ir dalį Stavropolio krašto, Adygėją, Karačiajų Čerkesiją.
Pavadinimas naudojamas nuo XVIII a. Iki tol šiaurinė regiono dalis buvo vadinama (vyravo nogajai), o pietinė – Čerkesija (vyravo čerkesai). Šiuo metu vyraujančios regiono tautos yra ukrainiečiai ir rusai. Pavadinimas kilęs nuo Kubanės upės, kuri yra svarbiausia regiono upė.
Geografija
Kubanė užima dideles teritorijas Juodosios jūros šiaurės rytinėje ir Azovo jūros rytinėje pakrantėje. Šiaurine regiono riba laikoma , o pietine – Didysis Kaukazas (už kurio yra Abchazija, Gruzija). Rytuose regionas pereina į .
Regionas dalinai sutampa su Kubanės upės baseinu. Kubanė jį dalina į dvi dalis. Šiaurėje vyrauja stepinis klimatas. Pietinė, kalnuota dalis (Čerkesija) dar vadinama Užkubane.
Istorija
Iki XIX a. pietinėje regiono dalyje gyvavo Čerkesijos genčių konfederacija, o šiaurinę valdė įvairios stepės tautos. Paskutinioji jų buvo nogajai, čia įkūrę , kuri pripažino Krymo chanato valdžią.
XVIII a. regione stiprėjo Rusijos imperijos interesai. 1783 m. generolo Suvorovo kariuomenė išskerdė daug nogajų ir užėmė teritorijas iki Kubanės upės. Čerkesija į imperiją buvo galutinai įjungta 1864 m., po nuožmaus . Nukariavimų metu Rusija siekė išvalyti kraštą nuo musulmonų, todėl nogajai ir čerkesai buvo masiškai žudomi, tremiami į stepes arba priverčiami emigruoti į Osmanų imperiją. Kadaise tankiai gyvenamas regionas tuštėjo, o vietos gyventojai liko gyventi nedidelėse etninėse „salose“.
Didžiuma Kubanės regiono buvo administruojama kaip , tik pajūrio ruožas – kaip . Pradedant 1792 m. Rusija intensyviai kolonizavo kraštą, apgyvendindama jį kazokais. Iš pradžių čia siųsti iš dab. pietų Ukrainos. Vėliau čia suformuota atskira . Atsikėlėliai gana greitai viršijo vietos gyventojus: 1897 m. Kubanės srityje senieji krašto gyventojai sudarė tik 10,1 % gyventojų. Dauguma gyventojų (47,4 %) turėjo ukrainietišką (mažarusių) tapatybę. Iki 1926 m.ukrainiečių procentas krašte išaugo iki 62,2 %.
Ponto stepės istorija |
Skitai |
Sarmatai |
Hunai, Vakarų tiurkai |
Bolgarai, Sabirai, Alanai |
Chazarų kaganatas (Chazarai) |
Pečenegai |
Kumanai (Kipčiakai) |
Aukso orda: |
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
Kazokai: |
, sečės, , , , , kariuomenės |
Rusijos imperija (Novorosija) |
TSRS (Kalmukų ATSR) |
Ukraina, Rusijos Federacija |
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, , Slobožanščina, Kubanė, |
1917 m. Kubanės kazokai pradėjo rinkti Kubanės aukščiausiąją radą, o 1918 m. paskelbė nepriklausomą Kubanės Liaudies Respubliką su sostine Jekaterinodare. Jos siekis buvo ilgainiui prisijungti prie Ukrainos. 1920 m. į respubliką įžengė Raudonoji armija. Nepaisant to, kad didžiuma gyventojų buvo ukrainiečiai, buvo nuspręsta regioną prijungti prie Rusijos TSR, o ne prie Ukrainos TSR.
Kadangi kazokų pasipriešinimas tęsėsi, regionas TSRS sudėtyje buvo vienas iš problemiškiausių: čia nuolat vykdyti valymai, trėmimai, išbuožinimai. Pradedant 1932 m. prasidėjo masinės prieš ukrainiečius nukreiptos represijos. Viena baisiausių tarp jų buvo Kubanės badas, kurio metu iš valstiečių buvo atiminėjamas maistas, taip pasmerkiant juos mirčiai. Kadangi dauguma valstiečių buvo ukrainiečiai, badas ypač neigiamai paveikė jų populiaciją. 2010 m. duomenimis, šiuo metu regione gyvena vos apie 1,6 % ukrainiečių. Ukrainiečiai laiko Kubanę vienu iš savo istorijoje prarastų etninių regionų. Neoficialiai teritorijos, kur vis dar koncentruojasi ukrainiečių mažumos, yra vadinamas (ukr. Малиновий Клин).
Nuorodos
- Первая всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. Распределение населения по родному языку и уездам Российской Империи кроме губерний Европейской России. Кубанская область.
- Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР. Кубанский округ
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris