Kušanų imperija skr क ष ण र जव श IAST Kuṣāṇ Rājavaṃśa valstybė gyvavusi I III amžiais Indijos šiaurės vakaruose ir Pakis

Kušanų imperija (skr. कुषाण राजवंश = IAST: Kuṣāṇ Rājavaṃśa) – valstybė, gyvavusi I – III amžiais Indijos šiaurės vakaruose ir Pakistane, tačiau jos teritorija apėmė ir dalį dabartinės Tadžikijos, Uzbekijos, Afganistano. Tai buvo viena iš didžiausių valstybių Pietų Azijos istorijoje. Valstybės politinis ir kultūrinis centras buvo Gandharos regionas. Sostinės buvo Taksila, o vėliau – Mathura.

कुषाण राजवंश
Kušanų imperija

Imperija

←

30 – 375

→

Sostinė

Begramas, Taksila, Mathura

Valdymo forma

monarchija

Era

Senovė

- Baktrijos tocharų konsolidacija

30 m., 30

- Prijungta prie Guptų imperijos

375 m.

Kušanų imperija buvo bendralaikė su Satavahanų imperija, valdžiusia Indijos pietus ir rytus, ir Vakarų satrapų valstybėmis (dab. Gudžaratas).

Istorija

Imperijos įkūrėjai buvo Badakšano apylinkėse (dab. Uzbekija) gyvenusi kušanų (kin. 貴霜, pinyin: Guishuang) gentis, viena iš penkių tocharų (kin. 月氏 Yuezhi) genčių. Manoma, kad tocharai II a. pr. m. e. buvo atsikėlę iš Tarimo baseino (dab. Kinijos Sindziangas), sunaikinę Graikų-baktrų karalystę ir įsitvirtinę istoriniuose Sogdo ir Baktrijos regionuose.

Pirmasis žinomas kušanų vadas (jabgu) buvo . Pačioje I a. pradžioje kušanai suvienijo kitas tocharų gentis į valstybę. Apie tai kinų metraštis rašo: "Kušanų kunigaikštis (kin. 翖侯, pinyin: xihou), vadinamas (kin. 丘就卻, pinyin: Qiujiu Que) užpuolė ir sunaikino keturis kitus kunigaikščius. Jis save paskelbė Kušanų karalystės karaliumi. Jis įsiveržė į Anxi ir paėmė Gaofu (kin. 高附) regioną. Jis taip pat visiškai nukariavo Puda (kin. 濮達) ir (kin. 罽賓) karalystes. Kudžula Kadphises buvo daugiau nei 80-ies metų, kai mirė. Jo sūnus (kin. 閻高珍, pinyin: Yan Gaozhen) tapo karaliumi. Jis nugalėjo Šiaurės Indiją (Tianzhu) ir jai valdyti paskyrė generolą. Juedži tapo labai turtingi. Visos karalystės juos vadina Kušanų karaliais, bet kinai juos vadina senuoju vardu „Da Yuezhi“.

Užkariavus šiaurinę Indiją, kušanai įsitvirtino patogesniame Gandharos regione, ir savo sostinėmis padarė Kapisa ir Puškavati. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kušanai plėtė savo valstybę. Labiausiai ji suklestėjo valdovų Kaniška ir Huviška laikais. Tuo metu imperija valdė ne tik Sogdą, Baktriją, Gandharą, bet ir dideles teritorijas šiaurinėje Indijoje, o šiaurėje jų įtaka siekė net Tarimo baseiną, t. y. spėjamą tocharų protėvynę. Kušano imperija turėjo diplomatinių ryšių su Senovės Roma, Sasanidų imperija ir Kinija ir savo klestėjimo laikais buvo tarpininkai tarp rytų ir vakarų.

225 m., po karaliaus Vasudeva mirties, imperija skilo į dvi dalis: vakarinę ir rytinę. Vakarinė dalis (istoriniai Sogdo, Baktrijos, Hindukušo regionai) netrukus nukariauta Sasanidų. Rytinė imperijos dalis skaidėsi ir toliau, o IV a. viduryje buvo prijungta prie Guptų imperijos.

Kultūra

Vasudeva II-ojo karaliavimo laikotarpio auksinė moneta

Pagrindinis straipsnis – .

Ankstyvuoju laikotarpiu kušanai didelę dalį kultūros perėmė iš helenistinių valstybių, ypač Baktrijos. Jų imperijoje naudotas graikų raštas, kaltos vakarietiško pavyzdžio monetos.

Valstybė buvo labai multikultūrinė. Čia naudotos kušanų, baktrų, graikų, pali, sanskrito kalbos, taip pat rašyta kharošti raštu.

Kušano imperijos valdovai ypač globojo budistus. Būtent čia buvo besiformuojančio Mahajanos budizmo centras, iš kurio jis vėliau išplito į kitus Azijos regionus.

Svarbiausieji valdovai


Gandharos istorija
Gandhara
Achemenidų imperija
Aleksandras Didysis
Maurjų imperija
Indo-graikų karalystė
Indo-skitų karalystė
Indo-partų karalystė
Kušanų imperija
Indo-sasanidai
,
Indo-sasanidai

(1-30), pirmasis Kušano imperatorius, jo valdymo metai yra ginčytini.
(30 – 80)
(80 – 105)
(105–127)
Kaniška I (127–140 ar 147)
(140–183)
(191–225)

Nuorodos

Hill, John E (2009). Through the Jade Gate to Rome: A Study of the Silk Routes during the Later Han Dynasty, 1st to 2nd Centuries CE. BookSurge, Charleston, South Carolina. pp. 28-29

Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės

Amžius:

Šiaurės vakarai

Šiaurės rytai

Vidurio Indija

Pietų Indija

III a. pr. m. e.
II a. pr. m. e.
I a. pr. m. e.
I a.

II a.
III a.
IV a.
V a.
VI a.
VII a.
VIII a.
IX a.
X a.
XI a.
XII a.