Kryžbarkas (Ylavos apskritis)

Kryžbarkas Slavskojė vok. Kreuzburg rus. Славское
Kryžbarkas Slavskojė 54°29′52″š. pl. 20°26′35″r. ilg. / 54.497778°š. pl. 20.443056°r. ilg. / 54.497778; 20.443056 (Kryžbarkas (Ylavos apskritis))
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Bagrationovsko rajonas
Įkūrimo data	1240 m.
Altitudė	47 m
Pašto kodas	238420
Tel. kodas	+7 40156
Tinklalapis	bagrationovsk-mo.ru

Kryžbarkas, Vitija arba Slavskojė (vok. Creuzburg i. Ostpr., lenk. Krzyżbork, nuo 1931 m. Kreuzburg (Ostpr.), 1945–1946 m. rus. Кройцбург, nuo 1946 m. rus. Славское) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Bagrationovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dolgorukovo kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija

Notangos žemės kaimo pavadinimas Vītijō prūsiškos kilmės. 1240 m. minimi Witige.Vokiečių ordinas, užėmęs Varmę ir pasistatęs Balgos pilį bei tęsdamas kryžiaus žygį prieš notangus, užėmė jų įtvirtintą gyvenvietę ir per dienos žygio atstumą (30 km) nuo Balgos pastatė Kroicburgo pilį (vok. – Kryžiaus pilis), prie kurios pradėjo plėstis gyvenvietė. Manoma, kad pilis pavadinta iki 1225 m. Transilvanijoje ordino turėtos pilies vardu. 1243 m. pilį užėmė ir sudegino prūsai, bet 1253 m. vokiečiai pasistatė naują medinę pilį. 1260 m. per prūsai užėmė pylimų saugotą pirmąjį priešpilį, bet toliau pasistūmėti neįstengė. Pilies apgultis tęsėsi trejus metus, ir tik 1263 m., kai pilies gynėjams baigėsi maisto atsargos ir buvo suvartota viskas, kas valgoma, pasinaudodami nakties tamsa riteriai ir apkrikštyti prūsai paliko pilį. Sukilėliai rytą pavijo bėglius ir išžudė, tik dviem riteriams pavyko pasiekti Balgą.

Numalšinus Didįjį prūsų sukilimą 1273 m. kryžiuočiai, vadovaujam Rudeviko vėl atstatė medinę pilį, bet, prasidėjus mūrinių ordino pilių statybos etapui, po 1309 m. pilis perstatyta. 1315 m. sausio 31 d. ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė Kulmo teisės pavyzdžiu suteikė Kryžbarkui miesto teises. Miesto herbe pavaizduota pilis su dviem bokštais ir atlapais vartais. Istoriniame to meto paveiksle matyti rotušė, bažnyčia, turgaus aikštė, tiltas per upę ir vandens malūnas prie jo. Miestas apsuptas mūrine siena. Kurį laiką Kroicburge buvo komtūro rezidencija, 1402 m. atidaryta mokykla.

1454 m. Trylikos metų karo pradžioje miestą užėmė Prūsų sąjungos kariuomenė, bet po metų kryžiuočiai miestą trumpam atsiėmė. Kelis kartus plėštas miestas nusigyveno, bet pilis išliko. 1466 m. Torunės taikos sąlygomis Kroicburgo pilis liko ordinui. Tačiau dengdamas ordino skolas, ordino didysis magistras Liudvigas fon Erlichshauzenas buvo priverstas už 2383 markes miestą ir pilį užstatyti samdinių vadams Anzelmui Tetau ir Mechaeliui Groizingui. Tik 1497 m. pilį išpirko vyskupas Johanas, o nuo 1505 m. jos savininku tapo Hiobas fon Donebekas. 1520 m. konflikto su Lenkija metu pilį buvo apsupę lenkai, vėliau jos savininkai keitėsi. 1565 m. Albrechtas Brandenburgietis pilį padovanojo Pauliui Skalichui, kuris pasivadino Kroicburgo kunigaikščiu. Tačiau pilis nyko, griaunama vietinių gyventojų, ir tik 1585 m. ją kartu su miestu nupirko valstybė. Miestelyje pradėjo plėtotis amatai, buvo du malūnai, lentpjūvė, kalvė, įsikūrė paštas. 1762 m. miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Ylavos apskrities miestas, nuo 1874 m. gegužės 7 d. valsčiaus centras. 1945 m. vasario 8 d. III Baltarusijos fronto 5-oji armija sugriovė miestą, išliko tik pilies sienos griuvėsiai. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район) centras, vėliau Bagrationovsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Slavskojės apylinkės (Славский сельский Совет) centras. 1947 m. miestas buvo padalytas į dvi dalis: Slavskojė ir Jeniną, bet 1965 m. abi dalys vėl sujungtos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m.	Ylavos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kroicburgo rajonas	TSRS
1946–2008 m.	Slavskojės apylinkė Bagrationovsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Dolgorukovo kaimo gyvenvietė Bagrationovsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1740 m. ir 1939 m.
1740 m.	1816 m.	1823 m.	1843 m.	1875 m.	1885 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.
986	1 700	1 352	1 809	2 004	1 976	1 723	1 802	2 005
Demografinės raidos histograma

Parapija

Kroicburgo parapija įsteigta XIV a. Nuo reformacijos pradžios joje kunigavo:

ND., 1528 Michael Spillmann, 1559 Johann Gansewind, iki 1565 ND., 1567 Hermann Eifler, 1573–1583 Johann Haas, bis 1584 Johann Rudolph ND., iki 1589 Nicolaus Prätorius, 1592–1602 Michael N., iki 1602 Johann Stobäus, 1602–1619 Heinrich Haltermann Heinrich Frischeintz, 1619–1621 Michael Wegner, 1620–1645 Jacob Christison, 1621–1624 Gustav Coggius, 1624–1668 Nicolaus Rittershusius, 1645–1672 Christoph Hülner, 1668–1693 Abraham Klein, 1672–1721 Johann Klopcke, 1693–1718 Christoph Stephani, 1719–1723 Josua Schusterus, 1721–1729 Christoph Stephani, 1719–1723 Johann Jacob Milo, 17231733 Johann Friedrich Straube, 1729–1768 Johann H. Daniel Moldenhawer, 1733–1737

Johann Grünenberg, 1738–1782 Paul Thomas Anderson, 1768–1793 Johann Salomo Grünenberg, 1783–1805 Johann Jacob Feggler, 1792–1800 Johann Philipp Schröder, 1793–1828 Friedrich Wilhelm Fischer, 1801–1807 Johann Immanuel Schiemann, 1808–1813 Georg Friedrich Sande, 1814–1831 August Wilhelm Schulze, 1829–1864 Julius Lilienthal, 1831–1854 Alexander O.H. Stoboy, 1842–1882 Rudolf Ottomar E. Kleist, 1864–1886 Max Schliepe, 1885–1887 Georg Schmidt, 1886–1908 Ernst Gotthard P. Neumann, 1888–1896 Erdmund Johannes Höhne, 1897–1899 Johann Theodor W. Sterner, 1899–1910 Gottfried Wilhelm Steckel, 1909–1915 Franz Georgesohn, 1910–1915 Paul Friedrich Ferdinand Hafke, 1916–1931 Hans Hermenau, 1919–1920 Walter Becker, 1921–1925 Arno Gronert, 1925–1945 Lothar Guhl, 1931–1934 Friedrich Schumacher, 1935–1942 Arno Stritzel, 1942–1945

Apylinkė

Slavskojės apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai	Buvusių kaimų koordinatės
Grigorjevas	Григорьево	Kissitten bei Kreuzburg	Kisyčiai
Gruševka	Грушевка	Seeben	Sėbai
Jeninas	Енино	Pasmarshof, Kreuzburg	Pasmarkaimis	54°30′10″ š. pl. 20°25′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.41944°r. ilg. / 54.50278; 20.41944 (Pasmarkaimis)
Krasnoarmeiskojė	Красноармейское	Sollau	Zalidava, Saluva
Krasnoznamenskojė	Краснознаменское	Dollstädt	-
Krasnoznamenskojė	Краснознаменское	Königlich Sollau	Zolau dvaras	54°29′10″ š. pl. 20°30′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.50278°r. ilg. / 54.48611; 20.50278 (Zolau dvaras)
Krasnoznamenskojė	Краснознаменское	Vogelsang	-	54°29′10″ š. pl. 20°32′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.53611°r. ilg. / 54.48611; 20.53611 (Vogelsang)
Lermontovas	Лермонтово	Boggentin	Bagotynė	54°29′10″ š. pl. 20°31′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.51944°r. ilg. / 54.48611; 20.51944 (Bagotynė)
Lermontovas	Лермонтово	Wogau	Vaigava
Lugovojė	Луговое	Klein Park	-	54°30′10″ š. pl. 20°33′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.55278°r. ilg. / 54.50278; 20.55278 (Klein Park)
Malinovka	Малиновка	Glauthienen	Glautieniai	54°29′10″ š. pl. 20°22′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.36944°r. ilg. / 54.48611; 20.36944 (Glautieniai)
Oktiabrskojė	Октябрьское	Moritten	Moryčiai
Pervomaiskojė	Первомайское	Kavern	-	54°31′10″ š. pl. 20°24′10″ r. ilg. / 54.51944°š. pl. 20.40278°r. ilg. / 54.51944; 20.40278 (Kavern)
Poberežė	Побережье	Neu Schnakeinen	Naujieji Šnekainys	54°29′10″ š. pl. 20°24′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.40278°r. ilg. / 54.48611; 20.40278 (Naujieji Šnekainiai)
Poberežjė	Побережье	Schnakeinen	Šnekainys
Podgornojė	Подгорное	Penken	Penkai
Pugačiovas	Пугачёво	Wilmsdorf	-	54°30′10″ š. pl. 20°22′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.36944°r. ilg. / 54.50278; 20.36944 (Wilmsdorf)
Puškinas	Пушкино	Posmahlen	Pasmaliai
Severianka	Северянка	Neu Posmahlen	Pasmaliai	54°28′10″ š. pl. 20°34′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.56944°r. ilg. / 54.46944; 20.56944 (Naujieji Pasmaliai)
Sidorovas	Сидорово	Porschkeim	Parškaimis
Sosnovka	Сосновка	Groß Labehnen	Labėnai	54°28′10″ š. pl. 20°23′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.38611°r. ilg. / 54.46944; 20.38611 (Labėnai)
Vysokojė	Высокое	Tiefenthal	-
Voinovas	Войново	Barslack	Barslaukis	54°27′10″ š. pl. 20°23′10″ r. ilg. / 54.45278°š. pl. 20.38611°r. ilg. / 54.45278; 20.38611 (Barslaukis)
Voinovas	Войново	Döbnicken	Duobininkai	54°28′10″ š. pl. 20°22′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.36944°r. ilg. / 54.46944; 20.36944 (Duobininkai)
Volžskojė	Волжское	Schmerkstein	-	54°28′10″ š. pl. 20°21′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.35278°r. ilg. / 54.46944; 20.35278 (Schmerkstein)
Zalesjė	Залесье	Neu Sollau	Naujoji Saluva	54°30′10″ š. pl. 20°31′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.51944°r. ilg. / 54.50278; 20.51944 (Naujoji Saluva)
Zarečjė	Заречье	Kilgis	Kilgis

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 38 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Kryžbarkas GenWiki
5. Ylavos apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
6. Ylavos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
7. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
8. Slavskojės apylinkė GenWiki

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos

• Slavskojė bankgorodov.ru