Dolgorukovo kaimo gyvenvietė rus Долгоруковское сельское поселение kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kalining

Dolgorukovo kaimo gyvenvietė (rus. Долгоруковское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Bagrationovsko rajone. Administracinis centras – Dolgorukovas. 2010 m. buvo 5 492 gyventojai.

Dolgorukovo kaimo gyvenvietė rus. Долгоруковское сельское поселение


Valstybė	Rusijos Federacija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Bagrationovsko rajonas
Administracinis centras	Dolgorukovas
Gyvenviečių	18

Gyventojų (2010 m.)	5 492
Plotas	81,238 km²
Tankumas (2010 m.)	68 žm./km²

Pašto kodas	238430
Tel. kodas	+7 4015664

Tinklalapis	bagrationovsk-mo.ru

Istorija

Įsteigta vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Ribojasi vakaruose su Pograničnojės, šiaurėje su Nivenskojės, rytuose su Gvardeiskojės kaimo ir Bagrationovsko miesto gyvenvietėmis, pietuose su Lenkija, Varmijos Mozūrų vaivadija.

Gyvenvietės taryba renkama 5 metams, ją sudaro 10 deputatų, kurie iš savo tarpo renka tarybos pirmininką. Gyvenvietės administracijai vadovauja konkurso tvarka skiriamas administracijos vadovas.

Kaliningrado srities įstatymu Dolgorukovo kaimo gyvenvietę sudaro kaimai:

Šaltiniai

Dolgorukovo kaimo gyvenvietė wikimapia.org
Dolgorukovo kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.

[1] Dolgorukovo kaimo gyvenvietė wikimapia.org

[2] Dolgorukovo kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru

[3] Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.

[4] Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

[5] Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.

[6] Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.