Jogailos universitetaslot Universitas Jagellonica CracoviensisĮkurtas1364 m gegužės 12 d TipasValstybinisRektoriusDarbuo

Jogailos universitetas

lot. Universitas Jagellonica Cracoviensis
Įkurtas	1364 m. gegužės 12 d.
Tipas	Valstybinis
Rektorius
Darbuotojų	6 847 (2008 m.)
Studentų	45 908 (2008 m.)
Doktorantai	2 109 (2008 m.)
Vieta	Krokuva, Lenkija
Svetainė	www.uj.edu.pl

Jogailos universitetas (lenk. Uniwersytet Jagielloński w Krakowie, lot. Universitas Jagellonica Cracoviensis), nuo 1364 m. lot. Studium Generale, nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m. Jogailos universitetas – Lenkijos aukštoji mokykla Krokuvoje, seniausias šalyje ir vienas seniausių Vidurinės Europos universitetų.

*Collegium Novum* pastatas su Vyčio herbu (antras iš dešinės) ant sienos

Istorija

1364 m. gegužės 12 d. pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį Kazimieras III Didysis įkūrė Krokuvos akademiją. Veikė 3 fakultetai: Laisvųjų menų, Medicinos ir Teisės. 1400 m. liepos 26 d. Jogaila reformavo akademiją pagal Sorbonos modelį, įkurtas Teologijos fakultetas. 1780 m. akademija reformuota į Karališkąją vyriausiąją mokyklą, pradėti dėstyti gamtos ir tikslieji mokslai; dėstomąją lotynų kalbą pakeitė lenkų kalba. Nuo 1817 m. veikia dabartiniu pavadinimu. Universitetas ypač klestėjo XVI a. pradžioje, kai jame studijavo Mikalojus Kopernikas ir kt., bei XIX a. – XX a. pradžioje. 1939-1944 m. buvo uždarytas.

Veikla

Veikia 14 fakultetų: Biologijos ir geografijos, Biotechnologijų, Chemijos, Farmacijos, Filologijos, Filosofijos, Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos, Istorijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Sveikatos apsaugos, Tarptautinių santykių ir politinių mokslų, Teisės ir administravimo, Vadybos ir socialinės komunikacijos. Universitetui priklauso viena seniausių Lenkijoje Jogailos universiteto biblioteka, , įkurta 1879 m. XIX a. viduryje joje buvo sudarytas 62 530 žvaigždžių katalogas. Turi universiteto istorijos, Farmacijos, Medicinos istorijos, Zoologijos, Botanikos, Geologijos, Antropologijos muziejus. Leidžiamas keliolikos serijų „Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego“. 2008 m. mokėsi 45 908 studentai, dirbo 6 847 dėstytojai, iš jų 496 profesoriai.

Krokuvos universitetas ir Lietuva

Nuo XV a. pr. Krokuvos universitete studijavo Lietuvos didikų vaikų, apie 1400 m. įsteigta lietuvių studentų bursa. Lietuvos didikai rėmė universitetą materialiai. 1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (apie 1365-1422 m.), Butauto sūnus.

Nuo 1401 m. universitete studijavo apie 188 lietuviai. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi apie 168 studentus iš Lietuvos.

Po Antrojo pasaulinio karo universitetas pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – su Vytauto Didžiojo universitetu, Šiaulių universitetu, Klaipėdos universitetu.

Studentai iš Lietuvos

Liudvikas Abramovičius, žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas
Venclovas Agripa, vienas iš Lietuvos grožinės literatūros pradininkų
Jonušas Alšėniškis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas
Povilas Alšėniškis, Vilniaus vyskupas
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė
Antanas Didžiulis, gydytojas, politinis veikėjas
Juozapas Albinas Herbačiauskas, rašytojas
Algirdas Chominskis, kalbininkas
Adomas Katrietis, Katalikų bažnyčios veikėjas, diplomatas
Abraomas Kulvietis, lietuvių raštijos kūrėjas
Pranas Mažylis, gydytojas akušeris ir ginekologas, profesorius
Aleksandras Hilaris Palubinskis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas
Stanislovas Rapolionis, lietuvių raštijos kūrėjas
Mykolas Romeris, teisėtyrininkas, Lietuvos universiteto rektorius
Povilas Ivanovičius Sapiega, LDK seimo narys, Palenkės ir Naugarduko vaivada
Baltramiejus Svirenkavičius, Žemaičių vyskupas
Jurgis Tiškevičius, Žemaičių vyskupas
Vilius Užtupas, žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas
Jurgis Zablockis, lietuvių giesmių vertėjas

Universiteto dėstytojai

Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas
Marianas Kukelis, karo istorikas

Universiteto absolventai

Janas Dlugošas, lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas
Antonis Kempinskis, psichiatras
Stanislavas Lemas, rašytojas
Aloiza Paškievič, baltarusių tautinio atgimimo veikėja, poetė
Jonas Prahiškis, katalikybės skleidėjas Lietuvoje
Pranciškus Skorina, LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje
Jonas Sobieskis, Lenkijos karalius
Karolis Juzefas Voityla, popiežius Jonas Paulius II

Literatūra

K. Morawski, Historia Uniwersytetu Jagiellońskiego: Średni Wieki i Odrodzenie, 2 t. Kraków, 1900
H. Barycz, Historia Uniwersytetu Jagiellońskiego w epoce humanizmu, Kraków, 1935
Aima Mater Jagellonica, Kraków, 1958
Dzieje Uniwersytetu Jagiellońskiego, Kraków, 2 t. 1964-65
Hajdukiewicz, M. Karaś Uniwersytet Jagielloński: Tradycje-Wspólczesność-perspektywy, Kraków, 1977.

Šaltiniai

Jogailos universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 674 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Jogailos universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Jogailos universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 674 psl.