Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kotokai

Gyventojų skaičius	90 000
Populiacija šalyse	šiaurės Kamerūnas, Čadas, Nigerija
Kalba (-os)
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	musgumai, mandarai,

Vikiteka:	Kotokai

Kotokai (Kotoko) – Afrikos tauta, gyvenanti istoriniame Kanemo-Bornu regione: šiauriausioje Kamerūno dalyje ir gretimose teritorijose Čade bei Nigerijoje. Populiacija yra apie 90 tūkst. žmonių.

Jie kalba keliomis giminingomis , kurios priklauso semitų-chamitų šeimos Čadinių kalbų grupei. Savo kalba jie yra giminingi kaimynams musgumams, , mandarams ir kitoms čadinėms tautoms, pvz. hausams.

Arealas ir įvairovė

Kotokų tradicinis arealas yra molingos ir derlingos žemumų teritorijos į pietus nuo Čado ežero, Logonės upės slėnyje. Jis yra abipus Kamerūno ir Čado sienos. Prie šios upės išsidėstę svarbiausi kotokų miestai. Tame pačiame areale gyvena nuo XVII a. čia atsikėlę šuva arabai ir fulbiai.

Kotokai skaidosi į atskirus subetnosus, kurių kiekvienas kalba atskira kalba ir kiekvienas turi savo centrinę gyvenvietę. Judant iš pietų į šiaurę, jie yra:

Lagvanai (logoniai) yra didžiausias ir svarbiausias etnosas. Jų svarbiausias miestas yra , kalba .
Mserai (kuseriai). Jų svarbiausias miestas yra Kuseris (šalia jo yra prancūzų statyta Ndžamena), kalba .
Džilbiai. Jų svarbiausia gyvenvietė yra , kalba .
Maslamai. Jų svarbiausia gyvenvietė yra , kalba .
Malgbiai. Jų svarbiausia gyvenvietė yra , kalba .
Makariai (mpade). Jų svarbiausia gyvenvietė yra , kalba .
Afade. Jų svarbiausia gyvenvietė yra , kalba .

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Kotokų protėviai atsikėlė į dabartines teritorijas II tūkst. pr. m. e. čadinių tautų migracijų metu. Nuo VI a. pr. m. e. derlingose dykumose jie sukūrė aukšto lygio žemdirbių kultūrą, kuri yra vadinama Sao civilizacija. XIII a. jų žemes nukariavo kanūrių etnoso dominuojama Kanemo imperija, o šiai nusilpus XIV a. kotokai buvo nepriklausomi.

Logonės slėnyje kotokai suformavo miestus valstybes, kurių kiekvienoje susiformavo vietinės monarchijos, susidarė atskiri subetnosai ir kalbos. Šių valstybėlių konfederacija yra žinoma kaip , ir jos svarbiausias miestas buvo .

Nuo XVI a. regione politinę ir kultūrinę įtaką turėjo kita kanūrių valstybė – Bornu imperija, dėl ko į regioną kėlėsi kanūriai. XVII a. kotokų regione apsigyveno šuva arabai, o XIX a. – fulbiai. Visos šios tautos palengva skleidė ir stiprino kotokų tarpe islamą, kuris XIX a. tapo pagrindine jų religija.

XIX a. pabaigoje tradicinis kotokų arealas buvo padalintas tarp trijų kolonijinių valstybių. Didžiąją dalį jo užvaldė Vokietijos Kamerūnas, o rytinę ir vakarinę dalis – atitinkamai Prancūzijos Ekvatorinė Afrika ir .

Literatūra

DeLancey, Mark. (2000). Historical dictionary of the Republic of Cameroon. DeLancey, Mark D. (3rd ed.). Lanham, Md.: Scarecrow Press.