Bornu imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bornu – istorinė valstybė, egzistavusi aplink Čado ežerą 1396–1893. Ji buvo tiesioginė Kanemo valstybės palikuonė, pratęsusi Saifava dinastiją ir visas kitas tradicijas. Dėl to drauge su Kanemu vadinama Kanemas–Bornu.

Bornu Bornu
buvusi valstybė
← 1380 – 1893
Location of Bornu Bornu XVIII a. vid.
Sostinė	(iki 1808), (1814-1893)
Valdymo forma	monarchija
mai
1380-1846
1846-1893
Era	Viduramžiai
- Pakeičia Kanemą	1380 m., 1380
- Nukariauja Rabih az-Zubayras	1893 m.

Įkūrimas

Kanemo valstybei nusilpus dėl vidaus kovų ir bulala genčių puolimų, 1396 jos sostinė buvo perkelta į vakarinę Čado ežero pakrantę. Valstybėje išliko Saifava dinastija, valdovo titulas mai.

Egzistavimo pradžioje valstybė susidūrė su daug sunkumų, kas nulėmė dažną valdovų kaitą. Valstybėje formavosi kanūrių tauta.

Suklestėjimas

XV a. pabaigoje mai Ali Dunamami laikais valstybė buvo konsoliduota. Įkurta jos pirmoji pastovi sostinė Ngazargamu (dab. Nigerijos Jobo valstijoje). XVI a. pradžioje valstybės galia labai sustiprėjo, ir ji vėl įgijo įtaką rytuose, sutriuškindama bulala buvusioje Kanemo teritorijoje įkurtą Jao sultonatą ir susigrąžindama senąją sostinę Ndžimi.

Idris Aluma (1571–1603) valdymo laikais valstybė patyrė didžiausią klestėjimą. Ji išvystė puikius diplomatinius ir prekybinius ryšius su Egiptu, Turkija, Tripoliu. Tuo metu Burnu tapo vienu svarbiausiu Sahelio civilizacijos prekybos taškų.

Buvo atliktos puikios reformos armijoje, administracijoje.

Nusilpimas

Bornu 1810 m.

Po Idris Aluma mirties Bornu ėmė pamažu silpti. Palaipsniui valstybė prarado teritorijas į rytus nuo Čado.

Paskutiniai smūgiai valstybei buvo suduoti XIX a. 1808 m. plečiantis Fulbių imperijai, jų lyderis Usman dan Fodio apsupo ir paėmė sostinę Ngazargamu. Fulbiams pasitraukus, Bornu įsigalėjo vietinis lyderis Muhammad al-Kanem, kuris perkėlė sostinę į Kukava (dab. Nigerijos Bornu valstijoje) ir realiai valdė šalį, nors oficiali dinastija tęsėsi iki 1846 m. Tais metais valdovu tapo Muhammad al-Kanem sūnus Umaras, kuris titulavosi jau ne mai, o šehu (šeichu).

Naujoji dinastija nesugebėjo susitvarkyti su vidinėmis ir išorinėmis problemomis. Ramybės nedavė Vadajus rytuose. 1893 m. valstybės egzistenciją nutraukė .

Bornu valdovai

Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Saifava dinastija

Saifava dinastijos valdovai titulavosi titulu mai.

• Biri II 1389–1421
• Othman Kalinuama 1421–1422
• Dunama IV 1422–1424
• Abdullah II 1424–1432
• Ibrahim II 1432–1440
• Kadai 1440–1446
• Dunama V 1446–1450
• Mohammed II 1450–1451
• Amarma 1451–1453
• Mohammed III 1453–1458
• Ghazi 1458–1463
• Othman III 1463–1473
• Omar II 1473–1474
• Mohammed IV 1474–1479
• Ali Gazi 1479–1507
• Idris II Katakarmabe 1507–1529
• Mohammed V 1529–1544
• Ali I 1544–1548
• Dunama VI 1548–1566
• Abdullah III 1566–1573
• Aissa Kili N’guirmamaramama 1573–1580
• Idris III Alaoma 1580–1617
• Mohammed VI Bukalmarami 1617–1632
• Ibrahim III 1632–1639
• Hadj Omar 1639–1657
• Ali II 1657–1694
• Idris IV 1694–1711
• Dunama VII 1711–1726
• Hadj Hamdan 1726–1738
• Mohammed VII 1738–1751
• Dunama VIII Gana 1751–1753
• Ali III 1753–1793
• Ahmad 1793–1808
• Dunama IX Lefiami 1808–1811 d. 1817
• Mohammed VIII 1811–1814
• Dunama IX Lefiami 1814–1817
• Ibrahim IV 1817–1846
• Ali IV Dalatumi 1846

Kanemio dinastija

Kanemio dinastijos valdovai titulavosi titulu shehu, kilusio iš arabiško titulo šeichas.

• 1814–1837 (valdė kartu su paskutiniaisiais Saifava mai)
• 1837–1853;
• 1853–1854;
• 1854–1881 (pakartotinai);
• 1881–1884;
• 1884–1885;
• 1885–1893;
• 1893–1894;
• 1894;