Kostas Stiklius

Kostas Stiklius
Gimė	1880 m. gruodžio 25 d. Liepalotuose, Vilkaviškio apskritis
Mirė	1962 m. vasario 24 d. (81 metai) Krekenavoje, Panevėžio rajonas
Veikla	liaudies švietėjas, spaudos darbuotojas, knygnešys
Partija	1905 m. Lietuvos socialdemokratų partija

Kostas Stiklius (1880 m. gruodžio 25 d. Liepalotuose, Vilkaviškio apskritis – 1962 m. vasario 24 d. Krekenavoje, Panevėžio rajonas) – liaudies švietėjas, spaudos darbuotojas, knygnešys.

Biografija

Kostas Stiklius (antras iš dešinės, antroje eilėje) su „Vilniaus žinių“ redakcijos ir spaustuvės darbuotojais prie Gedimino pilies griuvėsių Vilniuje, 1905.

Skaityti ir rašyti išmokė tėvas, toliau lavinosi savarankiškai. Susipažinęs su knygnešiais (Motiejumi Baltūsiu ir kt.) ir iš jų gavęs tuo laiku draudžiamos spaudos lietuviškais rašmenimis, vakarais skaitydavo suaugusiems. Pradėjo pats siųsti korespondencijas ir eilėraščius į Prūsijoje spausdinamus laikraščius. Vėliau pats pradėjo iš Prūsijos parsigabenti ir platinti draudžiamą spaudą ir atsišaukimus. 1899 m. kalintas už dalyvavimą „Sietyno“ draugijos veikloje.

Buvo vienas aktyviausių Vilkaviškio „Artojo“ draugijos narių. 1902 m. sausio 30 d. Naumiesčio užkardoje sulaikytas su lietuviškų laikraščių kroviniu. Keletą kartų ir vėliau sulaikytas, kalintas, bet dėl negyjančios kojos žaizdos vis buvo paleidžiamas.

Trumpai gyveno Vilniuje, Petrapilyje, 1903 m. lapkričio 12 d. caro paliepimu atiduotas viešai policijos priežiūrai gimtinėje. Dalyvavo 1905 m. įvykiuose, tapo LSDP nariu, platino socialdemokratų spaudą.1907–1909 m. Vilniuje leido ir redagavo satyros ir humoro žurnalą „Ežys“, dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvėje. 1911–1915 m. gyveno Rygoje, dirbo laikraščio „Rygos naujienos“ redakcijoje, 1917 m. redagavo žurnalą „Naują žodį“, 1923–1924 m. Kaune – laikraštį „Spaustuvininkas“. 1925–1928 m. Marijampolėje leido laikraštį „Šešupės bangos“.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1899 m. Stiklelio, Liepuko ir kt. slapyvardžiais rašė į „Ūkininką“, (kartais po visą numerį), JAV lietuvių leidinius, leido populiarias knygeles, rinko tautosaką ir siųsdavo J. Basanavičiui. Išleido per 10 eilėraščių, eiliuotų feljetonų, pasakėčių rinkinių. Parengė praktinio pobūdžio knygelių. Išvertė P. Jeršovo, L. Tolstojaus kūrinių.

Bibliografija

• Davatkų gadzinkos ir šiaip linksmos dainos, eilėraščiai, 1903 m.
• Laisva valandėlė, broliams dovanėlė, eilėraščiai, 1906 m.
• Linksmi žiedeliai, eilėraščiai, 1907 m.
• Gyvenimo gabalėliai, eilėraščiai, 1908 m.
• Labai gražios dainos, liaudies dainų rinkinys, 1907 m.

Šaltiniai

1. Benjaminas Kaluškevičius ir . Šimtas knygnešių. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.
2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 473 psl.