Konstantinopolio IV susirinkimas

Konstantinopolio IV susirinkimas – aštuntasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 869–870 m. Konstantinopolyje.

Susirinkimo priežastys

Susirinkimą sušaukė Bizantijos imperatorius Bazilijus I Makedonietis ir popiežius . IX a. antroje pusėje popiežius nepripažino ryšius su Roma nutraukusio Konstantinopolio patriarcho ir 863 m. Sinode jį pasmerkė, o 867 m. ir ekskomunikavo bei grąžino pastarojo pirmtaką Ignatijų. Į tai atsakydamas Fotijus 867 m. sušaukė Sinodą, kuris ekskomunikavo Mikalojų I ir visą Vakarų Bažnyčią. Naujai sušauktas Bažnyčios susirinkimas turėjo nušalinti Konstantinopolio patriarchą . Ignatijų dar 857 m. lapkričio 23 d. nušalino ir ištrėmė regentas Bardas (valdęs už mažametį imperatorių Mykolą III), kuriam Ignatijus uždraudė priimti komuniją dėl kraujomaišos su marčia Eudokija. Iki išrinkimo Fotijus vadovavo imperatoriaus kanceliarijai. Praėjus šešioms dienoms nuo išrinkimo jis per Kalėdas buvo įšventintas Sirakūzų vyskupo Grigaliaus Asbesto, kuris, savo ruožtu, buvo ekskomunikuotas Ignatijaus. Tai kėlė abejonių dėl įšventinimo teisėtumo. Tačiau dar tais pačiais metais Mykolas III buvo nuverstas. Tapęs imperatoriumi Bazilijus I grąžino Ignatijų ir nusiuntė popiežiui Adrijonui II laišką su pasiūlymu surengti Susirinkimą.

Susirinkimo eiga ir priimti sprendimai

Susirinkime negalėjo dalyvauti Fotijaus įšventinti vyskupai, o ir kiti turėjo pasirašyti legatų pateiktą formulę, kurią pirmą kartą buvo pasiūlęs popiežius . Pirmasis Susirinkimo posėdis įvyko 869 m. spalio 5 d. Be Ignatijaus ir trijų legatų jame dar dalyvavo apie aštuoniolika vyskupų. Pirmuosiuose keturiuose posėdžiuose buvo aiškinamasi, ar pastarieji gali dalyvauti Susirinkimo darbe.

Po to buvo patvirtintas prieš tai popiežiaus sušaukto Sinodo priimtas nuosprendis Fotijui. Kaltinimai buvo perskaityti spalio 5 d. vykusiame penktajame posėdyje, o nuosprendis paskelbtas lapkričio 7 d. vykusiame septintajame posėdyje. Susirinkimas pasmerkė Fotijaus doktriną apie dvi žmogiškąsias sielas, patvirtino mokymą apie vieną žmogaus sielą, pritarė šventųjų paveikslų garbinimui, nustatė išskirtinę 5 patriarchų – Romos, Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės padėtį. Iš viso priėmė 27 kanonus. Susirinkimas baigėsi 870 m. vasario 28 d.

Susirinkimo sprendimų pripažinimas

Susirinkimo priimtus sprendimus pripažįsta tik Katalikų bažnyčia. Rytų bažnyčios aštuntuoju visuotiniu Bažnyčios susirinkimu laiko Konstantinopolyje 879 m. – 880 m. vykusį Sinodą, kuriame buvo reabilituotas Fotijas.

Šaltiniai

1. . Konstantinopolio IV susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 518 psl.

• Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1] 2007-10-08 iš Wayback Machine projekto.
• Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996,
• „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsniai „Fourth Council of Constantinople“ [2] ir „Photios“ [3]
• EWTN internetinė biblioteka, „THE COUNCIL OF CONSTANTINOPLE Session IV – 869–870“ [4] 2013-11-13 iš Wayback Machine projekto., paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner