Kunja Urgenčas turkm Köneürgenç pers کهنه گرگانج Kuhna Gurgānj senasis Urgenčas šiaurės rytų Turkmėnijos miestas esantis

Kunja Urgenčas (turkm. Köneürgenç, pers. کهنه گرگانج = Kuhna Gurgānj – senasis Urgenčas) – šiaurės rytų Turkmėnijos miestas esantis šiek tiek į pietus nuo sienos su Uzbekistanu ir turintis apie 30 000 gyventojų. Šioje vietoje yra neiškastų XII a. senojo Urgenčo miesto, Chorezmo valstybės sostinės, likusių pastatų. Nuo 2005 m. senojo Urgenčo likučiai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.

Kunja Urgenčas Köneürgenç
Sultono Tekešio mauzoliejus

Kunja Urgenčas 42°20′0″ š. pl. 59°09′0″ r. ilg. / 42.33333°š. pl. 59.15000°r. ilg. / 42.33333; 59.15000 (Kunja Urgenčas)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Turkmėnija
Velajatas	Dašoguzo velajatas

Gyventojų ()	31 400

Vikiteka	Kunja Urgenčas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1199

Kadaise įsikūręs prie Amudarjos upės senasis Urgenčas buvo vienas didžiausių šilko kelio miestų. XII a. – XIII a. Urgenčas išgyveno auksinius laikus savo ir savo gyventojų skaičiumi ir garsumu pranoko kitus centrinės Azijos miestus išskyrus Bucharą. 1221 m. Čingischano vadovaujama mongolų kariuomenė sugriovė miestą iki pamatų. Po Čingischano kariuomenės puldinėjimų miestas atsigavo, bet 1370 m. Timūro vadovaujama kariuomenė vėl nuniokojo miestą, dėl ko gyventojai buvo priversti palikti miestą. Naujas Urgenčo miestas įsikūrė šiek tiek šiauriau, dabartinio Uzbekistano teritorijoje.

Daugumas Urgenčo paminklų buvo visiškai arba dalinai sugriauti. Dabar čia yra trys maži XII amžiaus mauzoliejai ir vienas kiek tobulesnis XIV a. Turubeko-Chanumo mauzoliejus, kuris buvo restauruotas 1990 m. Labiausiai į akis krentantis statinys senajame Urgenče XI a. ir 60 metrų aukščio Kutlugo-Timūro minaretas. Taip pat verta dėmesio mauzoliejus – seniausias monumentas. Šiek tiek į šiaurę stūkso milžiniškas viduramžių nekropolis.

Galerija

Gultuk Temiro minaretas
Turabeko Hanimo mauzoliejus