Koncertas klarnetui (Mocartas)

Koncertas klarnetui A-dur (K622) – austrų klasikinės muzikos kompozitoriaus V. A. Mocarto (1756–1791) koncertas klarnetui, parašytas 1791 metais.

Istorija

V. A. Mocartas „Koncertą klarnetui“ A mažoro tonacijoje parašė 1791 m. ir jis buvo skirtas klarnetistui Antonui Štadleriui. Su juo V. A. Mocartas buvo nuo seno pažįstamas. A. Štadleris tuo metu buvo oficialus Vienos rūmų orkestro klarnetistas ir tos pačios masonų ložės kaip V. A. Mocartas narys. Sakoma, kad V. A. Mocartas jį mėgo ir skolindavo pinigų, net kai jo paties šeimai jų trūkdavo. Po kompozitoriaus mirties buvo rasta nemenkos klarnetisto skolos raštų. Tuo metu klarnetas dar buvo mažai paplitęs instrumentas ir A. Štadleris naudojosi savo paties patobulintu bosiniu klarnetu, su kuriuo galėjo išgauti keletą žemesnių natų nei su įprastu klarnetu. V. A. Mozartas parašė koncertą būtent šiam klarnetui, bet tai buvo taip neįprasta, kad 1801 metais pasirodžiusiuose koncerto leidimuose leidėjai transkribavo žemąsias natas oktava aukščiau, kad partiją būtų galima atlikti įprastu klarnetu.

Manoma, kad V. A. Mocartas parašė koncertą per pirmą 1791 m. spalio savaitę ir naudojosi prieš metus ar du pradėtu kūriniu bosiniam ragui. A. Štadleris pirmą kartą atliko koncertą klarnetui iškart po jo užbaigimo, tikriausiai 1791 m. spalio 16 d. Prahoje. Šis koncertas užima ypatingą vietą V. A. Mocarto biografijoje, nes yra paskutinis užbaigtas kompozitoriaus kūrinys, tik apie du mėnesius iki jo mirties gruodžio 5 dieną. Vieni autoriai koncerto muzikoje randa sąsajų su artėjančia kompozitoriaus mirtimi, kiti tvirtina, kad V. A. Mocartas tuo metu dar buvo geros savijautos ir nenumanė apie greitą mirtį. Kita dėmesio priežastis koncertui yra toji, kad vėliau muzikos istorijoje buvo parašyti tik keli kiti sėkmingi kūriniai klarneto atlikimui. Po kompozitoriaus mirties jo našlė Konstanca kreipėsi į A. Štadlerį siekdama susigrąžinti rankraštį, tačiau A. Štadleris jai pasakė, kad jis buvo pavogtas gastrolių po Vokietiją metu. Konstanca tuo nepatikėjo ir kaltino klarnetistą užstačius rankraštį lombarde. Kaip ten bebūtų, autorinis V. A. Mocarto rankraštis neišliko. Taip pat neišliko ir A. Štadlerio klarnetas, tad paprastai koncertas atliekamas pagal 1801 m. leidimą įprastiems klarnetams. XX a. antrojoje pusėje padaugėjo originalaus kūrinio rekonstrukcijų bosiniam klarnetui, tačiau atlikimas su įprastu klarnetu išliko populiarus.

Koncerto dalys

V. A. Mocarto „Koncertas klarnetui“ skirtas atlikti klarnetu su kamerinio orkestro (be timpanų, trimitų, obojų) pritarimu ir sudarytas iš trijų dalių:

1. Allegro
2. Adagio
3. Rondo. Allegro

Šaltiniai

• Clarinet Concerto A major. Eulenburg, 2017. Preface
• San Francisko simfoninio orkestro programa

Nuorodos

• „Koncerto klarnetui“ įrašai, natos IMSLP projekte