Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Končiaras (rus. кончар, lenk. koncerz) – ilgas beašmenis duriamasis kalavijas, dažnai – dvirankis. Geležtė iki 1,5 m ilgio, tiesi, siaura, tribriaunė ar keturbriaunė (su grioveliais). Skirtas pradurti priešo grandinius, žvyninius ir panašius šarvus. Briaunota geležtė tvirtesnė už panašią plokščią geležtę ir gali būti ilgesnė, išlikdama tos pačios masės.

Pavadinimas tiurkų kilmės (totorių kandžar, turkų χandzär 'durklas), spėjama kad ir pats ginklas nukopijuotas iš tiurkų, kurie galbūt šio ginklo idėją perėmė iš panašaus kinų ginklo.

XIV–XVI aa. naudotas Rusijoje (pirmą kartą paminėtas Kulikovo mūšio aprašyme), R. Europoje ir rytų šalyse. Rusų kavalerijoje nebuvo populiarus. Vengrų ir lenkų kavaleristai (pvz., lenkų husarai) juos gana plačiai naudojo XIV–XVII aa., segėdavo končiarus prie diržo ar makštyje prie balno. Lenkų husarai prieš turkų, totorių raitelius naudodavo kardus, o prieš V. Europos riterius – končiarus.

Muziejuose išliko nedaug končiarų.

Končiarai
Končiaras

Končiarų analogas V. Europoje – estokas.

Vikiteka: Končiaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga