Komorų geografija

Komorų geografija – Komorų valstybės geografinių sąlygų aprašymas.

Komorų salų (su Majotu) topografinis žemėlapis

Komorų geografinė padėtis

Mohelio salos pakrantė

Kartalos ugnikalnio krateris

Sukultūrintas Gran Komoro kraštovaizdis

Koralų rifų gyvūnija

Padėtis

Komorai – tai trys salos Indijos vandenyne, Mozambiko sąsiauryje, 290 km į pietryčius nuo pietrytinių Afrikos krantų, tarp Mozambiko bei Madagaskaro. Sudaro Gran Komoro, Mohelio ir Anžuano salos. Ketvirtoji Komorų salyno sala (pati pietrytinė) Majotas pavaldi Prancūzijai, tačiau Komorai į ją reiškia pretenzijas. Tai 179 pagal plotą valstybė pasaulyje ir viena mažiausių Afrikoje.

Kranto linijos ilgis – 340 km. Krantai daugiausia lygūs, smėlėti, tačiau vietomis į jūrą išeina lavos laukai ir erudavosios vulkaninės uolienos. Salas juosia koralų rifai. Salose nėra didesnių įlankų, todėl laivams prisišvartuoti sudėtinga. Šalia Komorų savo kelią pradeda šiltoji , šaltoji , bei baigia šiltoji .

Kraštiniai taškai

• šiaurėje – Šiaurės kyšulys į šiaurės vakarus nuo Bangua Kunio (Gran Komoras);
• pietuose – Kanzunio salelė prie pietinių Mohelio krantų;
• vakaruose – bevardis kyšulis netoli (Gran Komoras);
• rytuose – bevardis pusiasalis šalia Domonio (Anžuanas).

Paviršius

Komorų salos vulkaninės, visų jų paviršiuje vyrauja veikiančių arba užgesusių ugnikalnių sudaryti vulkaniniai masyvai. Aukščiausias toks masyvas – 2361 m aukščio veikiantis Kartalos ugnikalnis, iškilęs Gran Komoro centrinėje dalyje. Vakarinėje jo papėdėje įsikūrusi šalies sostinė Moronis. Į šiaurę nuo Kartalos tęsiasi ~600 m aukščio uolinga plynaukštė. Mohelio sala iškyla iki 790 m, o vyraujantis salos aukštis – 300 m. Slėniai čia derlingi, kalnų šlaitai apaugę miškais. Anžuano sala iškyla iki 1580 m (Ntingi masyvas) – dirvožemiai joje derlingi, bet smarkiai paveikti erozijos.

Klimatas

Komorų klimatas jūrinis tropinis. Ryškūs du laikotarpiai: vėsesnis ir sausesnis nuo gegužės iki spalio bei karštesnis ir drėgnesnis nuo lapkričio iki balandžio. Lapkritį Komorus užgriūna vasaros musonas (vadinamas „kaškazi“) – oras įkaista iki 33–36 °C, o daugiausia lyja sausį. Sausuoju laikotarpiu oro temperatūra sumažėja iki 27–29 °C. Iš viso per metus iškrenta 1100–2900 mm kritulių (daugiausia jų tenka šiaurės rytinėmis salų pakrantėms). Vasarą būna tropinių ciklonų.

Hidrografija

Kadangi lietaus vanduo susigeria į akytas vulkanines uolienas, trūksta gėlo vandens. Tradiciškai jis kaupiamas rezervuaruose. Be to, pakrantėse vietomis trykšta šaltiniai. Mažų upelių yra tik Anžuano saloje.

Gyvoji gamta

Miškai dengia tik 1,4 % Komorų teritorijos, beveik visa žemė (84,4 %) naudojama žemės ūkio reikmėms (2018 m.). Pakrantėse vietomis veši mangrovės, auga kokospalmių giraitės, mangų ir bananų plantacijos. 400–1800 m aukštyje pasitaiko atogrąžų miškų (auga , afrikinis alyvmedis, , ). Aukščiau – viržynai, kerpės, iškirstose vietose – pievos.

Gyvūnija panaši į Madagaskaro – yra lemūrų (įveistų), vaisiaėdžių šikšnosparnių (kelios endeminės rūšys), įvairių paukščių (jūrinių, patarškų, garnių). 21 Komorų paukščių rūšis endeminė (iš jų 12 – tik kurioje nors vienoje saloje) – (Alectroenas sganzini), (Cinnyris comorensis), (Zosterops mouroniensis), (Dicrurus fuscipennis) ir kt. Didelė gyvūnijos įvairovė aplinkiniuose rifuose ir vandenyno platybėse (pvz., reliktinių latimerijų).

Komoruose yra 3 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės, 2010 m. įsteigti 6 jūriniai ir sausumos nacionaliniai parkai (didžiausi – Mohelio, Kartalos).

Pagrindinės ekologinės problemos: miškų kirtimas, dėl netinkamo žemės ūkio paplitusi dirvožemio erozija, dėl išplauto į jūrą dirvožemio nykstanti koralų rifų biologinė įvairovė.

Šaltiniai

1. Comoros, The World Factbook, CIA.
2. Comoros. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
3. Komorai: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
4. „Comoros forests“. Terrestrial Ecoregions. World Wildlife Fund.

Vikiteka: Komorų geografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga