Klaipėdos siaurukas

Klaipėdos siaurukas – siaurasis geležinkelis, veikęs „Memeler Kleinbahn“ vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Geležinkeliečio skulptūra prie buvusios Klaipėdos siauruko geležinkelio stoties

Istorija

Mintys apie siauruką Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m. Statybos prasidėjo ir galiausiai 1906 metų spalio 22 d. buvo užbaigtos tiesti trys 1000 mm bėgių vėžių atkarpos:

• Klaipėda–Klemiškė–Dovilai–Pėžaičiai (34,8 km ilgio; traukinys triskart per dieną (1914 m. duomenys));
• Klemiškė – Plikiai (10,1 km ilgio, traukinys triskart per dieną (1914 m. duomenys));
• Dovilai–Laugaliai (4,6 km ilgio; traukinys keturis kartus per dieną (1914 m. duomenys)).

Šias atkarpas (o nuo 1904 m. rugpjūčio 18 d. ir miesto tramvajų) valdė 1904 metais įkurta bendrovė „Memeler Kleinbahn-AG“. Jai priklausė ir 4,7 km ilgio linija į Smeltę. Bendrovės įstatinis kapitalas sudarė apie 2,8 milijonų Vokietijos reichsmarkių, o 1913 m. jis buvo padidintas iki 4,7 milijonų reichsmarkių. Geležinkelį ir tramvajų iš pradžių eksploatavo Nordischen Elektrizitäts- und Stahlwerke AG, bet 1907 m. jai bankrutavus, eksploatacija perduota Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft (ODEG).

1920 m.

Geležinkelį aptarnavo du 1c lokomotyvai, trys Cu21 šilumvežiai ir penki garvežiai bei daugybė . Keleivių buvo nedaug, vagonais dažniausiai perveždavo pjautą medieną iš Pėžaičių lentpjūvės bei Dovilų kalkių fabriko produkciją. Geležinkelis atkarpoje Smeltė– naudojo ir miesto tramvajaus (kurio eksploatacija 1934 m. buvo nutraukta) bėgius. Vagonams transportuoti po miestą, į Smeltę ir uostą buvo paskirti elektriniai lokomotyvai. Nutraukus tramvajaus eksploataciją, buvo nutrauktas ir krovinių vežiojimas tramvajaus keliais. Iki 1936 m. tramvajaus bėgiai galutinai išardyti.

Klaipėdos kraštui atitekus Lietuvai, geležinkelis priklausė Klaipėdos miestui, o jį ir toliau eksploatavo Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft. 1940 m. geležinkelio valdymą ir eksploataciją perėmė Städtische Werke Memel AG.

Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio pervežimai ypač išaugo:

• 1939 m. buvo pervežta 78, 6 tūkst. keleivių ir 69 tūkst. t krovinių,
• 1942 m. – jau 230 tūkst. keleivių (daugiausiai kariškių) ir 73 tūkst. t krovinių.

Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardyti, o siaurojo geležinkelio stotis naudojama kitiems tikslams.

Galerija

• Buvusi Pėžaičių siaurojo geležinkelio stotis
• Buvęs Pėžaičių siaurojo geležinkelio tiltas
• Klaipėdos siaurojo geležinkelio tilto liekanos prie Agluonėnų

Išnašos

1. [1]
2. [2]
3. [3]
4. [4]

Šaltiniai

• http://wiki-de.genealogy.net/Schienenbetrieb_in_Memel
• http://wikimapia.org/6973398/lt/Pastatas