Klaipėdos kareivinės

55°43′28″ š. pl. 21°7′30″ r. ilg. / 55.72444°š. pl. 21.12500°r. ilg. / 55.72444; 21.12500

Klaipėdos kareivinės XX a. pr.

Klaipėdos kareivinės – neogotikos stiliaus pastatų kompleksas Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, kuriame nuo 1993 m. yra įsikūręs Klaipėdos universitetas.

Istorija

Iki XIX a. pabaigos Prūsijos kariuomenės įgula Klaipėdoje buvo apgyvendinama miestiečių butuose. Pirmosios kareivinės Klaipėdoje dislokuotai Vokietijos kariuomenės įgulai apgyvendinti buvo pastatytos 1876–1880 m. verslininko Sergies (jų pastatai išliko: Herkaus Manto g. 45, Kareivinių g. 2, 4), tačiau XX a. pradžioje Klaipėdos miestas pasiūlė Vokietijos karinei valdybai statyti naują kareivinių kompleksą.. Statyba pradėta 1904 m. Dėl statybininkų streiko kurį laiką buvo sustojusi. 1907 m. į baigtas statyti kareivines persikėlė Klaipėdos įgula..

LR prezidentas Kazys Grinius lankosi Lietuvos kariuomenės kareivinėse Klaipėdoje 1926 m.

Kareivinių poreikiams ansamblis buvo naudojamas iki 1993 m. Išvedant iš Lietuvos Rusijos Federacijos (buvusią TSRS) kariuomenę, 1992 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karinį miestelį Klaipėdoje su apleistais kareivinių pastatais nutarė perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Tačiau inicijavus 1991 m. įsteigto Klaipėdos universiteto vadovybei, miestelį nutarta perduoti Universiteto reikmėms. 1993 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdoje dislokuotos Rusijos kariuomenės karininkai pasirašė karinio miestelio su jame esančiais šešias neogotikiniais pastatais ir daugybe menkaverčių statinių (garažų, sandėlių ir kt.) 25,6 ha teritorijos perdavimo Klaipėdos universitetui aktą. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. ką tik atvėrusių savo kontrolės postus kareivinių paradų ir žygių treniruočių aikštėje, stebint dar nespėjusiems išvykti Rusijos kariams, įvyko naujųjų mokslo metų pradžios iškilmės. Oficialus vyriausybės nutarimas dėl kareivinių perdavimo Klaipėdos universitetui priimtas 1993 m. rugsėjo 17 d.

Pagrindinių šešių pastatų restauravimo darbai vyko penkiolika metų. 1996 m. vasario 28 d. buvo iškilmingai atidarytas pirmasis iš buvusių kareivinių komplekso pastatas, restauruotas Lietuvos valstybės, Klaipėdos „Naftos terminalo“ ir kt. rėmėjų lėšomis – Gamtos mokslų fakultetas. 1997 m. spalį į restauruotas patalpas įsikėlė Universiteto rektoratas. 2000 m. vasario 14 d. buvo atidarytas restauruotas Evangeliškosios teologijos centro pastatas; 2002 m. vasario 5 d. – baigtas restauruoti Humanitarinių mokslų fakulteto ir Sveikatos mokslų fakulteto pastatas; 2003 m. rugsėjo 1 d. – penktasis restauruotas statinys – universiteto knygynas; 2009 m. pradžioje – šeštasis ansamblio statinys – Universiteto Aula ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (restauravimo metu buvo atstatytas pastato bokštelis ir jame įmontuotas laikrodis).

Architektūra

Ansamblį sudarė aštuoni raudonų plytų pastatai, iš kurių iki šių dienų yra išlikę šeši. Iki kareivinių buvo pratęsta dabartinė Herkaus Manto gatvė (tuo metu vadinta Moltkės gatve), tačiau pagrindiniai komplekso pastatų fasadai buvo atgręžti ne į šią gatvę, o į pratybų aikštę ir miestą.

Neogotikinio ansamblio pagrindą sudarė trys simetriškai išdėstyti korpusai: du pagrindiniai kareiviams gyventi ir žemesnis statinys kulto reikmėms ir valgyklai. Tūriu išsiskyrė keturaukščiai gyvenamieji statiniai. Kiti statiniai buvo skirti štabui, sargybinei, karininkų butams, sandėliams.

Visus šešis kareivinių ansamblio pastatus jungia ne tik neogotikinė architektūra, raudona plytų spalva, tačiau ir vienodos segmentiškos langų angos, taip pat žalios majolikos detalės, kuriomis apdailinti cokoliai, palangės. Pastatų architektūroje pasitaiko ir kitų iš viduramžių perimtų elementų. Pvz., amunicijos korpuso sieną puošia dvi skydų pavidalo nišos (tokių skydų yra senųjų vokiečių miestų vartuose). Kai kurių korpusų sienose derinamos raudono mūro ir šviesaus tinko juostos, primenančios Vokietijos ir Klaipėdos krašto architektūrai būdingą fachverkinį karkasą. Ansambliui griežtumo ir monumentalumo teikė ir metalinė tvora, kurios ažūrines sekcijas laiko aukšti mūriniai stulpai su betoninėmis „kepurėmis“.

Kareivinėse kabojo batalinio žanro paveikslų, stovėjo monarchų biustų.

Kareivinėse dislokuotos Klaipėdos įgulos sudėtis

• 1907–1914 m. kareivinėse buvo dislokuotas Vokietijos armijos 1-ojo armijos korpuso I diviziono I pėstininkų brigados 41-ojo von Boyeno pėstininkų pulko (5-ojo Rytų Prūsijos) (Infanterie-Regiment von Boyen (5. Ostpreußisches) Nr. 41) III batalionas (keturios kuopos).
• 1914–1915 m. kareivinėse buvo dislokuotos landšturmo Tilžės II pėstininkų bataliono pusantros kuopos.
• 1915 m. kovo mėn. 18–21 d. kareivinėse šeimininkavo į Rytų Prūsiją įsiveržusios Rusijos armijos pajėgos.
• 1915–1918 m. kareivinėse dislokuotas Vokietijos kariuomenės 41-ojo pėstininkų pulko II pamainos batalionas.
• 1920–1923 m. kareivines užėmė Klaipėdos krašte dislokuotų Prancūzijos pajėgų XXI pėsčiųjų šaulių batalionas (21e bataillon de chasseurs à pied).
• 1923–1934 m. kareivinėse įsikūrė Lietuvos kariuomenės 7-ojo Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pėstininkų pulko štabas, pirmasis ir antrasis batalionai.
• 1934–1939 m. kareivinėse buvo dislokuotas 7-ojo pulko vieno bataliono pagrindu atkurtas Lietuvos kariuomenės 6-asis Pilėnų kunigaikščio Margio pėstininkų pulkas.
• Nuo 1939 m. balandžio 24 d. spėjama, kad kareivinėse įsikūrė Vokietijos karinio jūrų laivyno 7-asis jūrų laivyno artilerijos divizionas (7. Marine-Artillerieabteilung), kuris 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo reorganizuotas į du dalinius: 117-ąjį jūrų artilerijos divizioną (1941 m. rugpjūtį jis perkeltas į Liepoją) ir 217-ąjį zenitinės jūrų artilerijos divizionus (Marine-Flak-Abteilung) (Klaipėdoje jis buvo dislokuotas 1939 m. rugsėjo–spalio mėn., 1941 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 1942 m. rugpjūtį – 1945 m. sausį).
• 1944 m. kareivinių teritorijoje veikė Vokietijos kariuomenės pėstininkų puskarininkių mokykla.
• Nuo 1945 m. iki 1993 m. kareivines buvo užėmę TSRS (nuo 1991 m. – Rusijos Federacijos) kariuomenės III gvardijos šaulių divizijos daliniai. 1957 m. divizija reformuota į III gvardijos motorizuotų šaulių diviziją. 1989 m. ji perėjo iš SSRS sausumos kariuomenės Pabaltijo karinės apygardos pavaldumo į Baltijos karinio jūrų laivyno pavaldumą ir buvo pervadinta III krantų apsaugos divizija.

Literatūra

• Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sudarytojas Vasilijus Safronovas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012.

Šaltiniai

1. Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu, Klaipėda, 2012, p. 22, 24, 27.
2. Tatoris, Jonas, Senoji Klaipėda, Vilnius, 1994, p. 167.
3. LRV nutarimas Nr. 906, 1992 m. lapkričio 27 d.
4. Klaipėdos universitetas: 10 metų, Klaipėda, 2000, p. 49.
5. LRV nutarimas Nr. 709, 1993 m. rugsėjo 17 d.
6. Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu, Klaipėda, 2012, p. 191–193.
7. Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu, Klaipėda, 2012, p. 29–30.
8. Tatoris, Jonas, Senoji Klaipėda, Vilnius, 1994, p. 168.