Klaipėdos apskrities istorija

Klaipėdos apskritis (vok. Landkreis Memel) – 1752–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Klaipėdoje, kurio priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Klaipėdos apskritis.

Klaipėdos apskritis Landkreis Memel
← 1752 – 1950 →   →
Apskritis Prūsijos karalystėje 1818–1920 m.
Administracinis centras	Klaipėda
Valsčiai	24 (1903), 19 (1905)
1752-1808	Lietuvos departamentas
1808-1816	Gumbinės apygarda
1816-1920	Karaliaučiaus apygarda
1920-1923	Klaipėdos kraštas
1923-1939	Lietuva
1939-1944	Gumbinės apygarda
1944-1950	Lietuvos TSR
Gyventojų	26 785 (1816), 40 502 (1910), 33 356 (1937)
Plotas	1 094 km² (1925), 1 205 km² (1949)

Vokiečių valdymas

Klaipėdos apskritis 1880 m. Vokietijos reicho žemėlapyje

Klaipėdos apskritis, kaip Prūsijos karalystės (vėliau – Vokietijos imperijos) administracinis vienetas, pirmą kartą buvo sukurta įgyvendinant 1752 m. rugpjūčio 22 d. Prūsijos karaliaus Frydricho II projektą, pagal kurį karalystėje buvo naikinami senieji administraciniai vienetai – (vok. Hauptamt). Klaipėdos hauptamtas buvo sukurtas senosios  – Vokiečių ordino administracinio vieneto – vietoje 1525 m. (sukūrus Prūsijos kunigaikštystę). Hauptamtas buvo valdomas hauptmano, kuris, kaip ir komtūras Vokiečių ordino laikais, turėjo beveik neribotą veiklos kompetenciją visoje hauptamto teritorijoje. Reformuojant šią situaciją, nuo 1752 m. hauptmanų pareigas turėjo perimti nauji pareigūnai – landratai.

Iš pradžių Klaipėdos apskritis vadinta tiek Distrikt Memel, tiek Kreis Memel. Vokiškasis terminas Kreis galutinai įsigalėjo nuo 1816 m., kai Prūsijoje buvo įgyvendinama dar viena administracinė reforma. Jos metu buvo nustatyta ir nuolatinė apskrities valdžios kompetencija. 1872 m. patvirtinus Apskričių administravimo įstatymą, landratų pareigos buvo susiaurintos ir įvesta gyventojų renkamos apskrities tarybos (vok. Landtag) institucija.

Nuo 1752 m. Klaipėdos apskritis priklausė Prūsijos karalystės Lietuvos departamento Įsruties apskričiai, priklausė Lietuvos provincijai. 1808 m. Lietuvos departamentas buvo pervadintas Gumbinės apygarda, o Įsruties apskritis per 1815–1818 m. reformą buvo panaikinta. 1816 m. Klaipėdos apskritis buvo išimta iš Gumbinės apygardos sudėties ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apygardą, kuriai priklausė iki 1920 m. Iki 1871 m. apskritis priklausė Prūsijai, po to iki 1919 m. Vokietijai.

Klaipėdos apskrities teritorija apėmė senąją Klaipėdos hauptamto teritoriją. Šiaurėje ir rytuose ją ribojo 1422 m. nustatyta siena tarp LDK ir Vokiečių ordino, kuri nuo 1525 m. atitiko sieną tarp LDK ir Prūsijos, nuo 1795 m. – sieną tarp Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o nuo 1871 m. – sieną tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Pietuose Klaipėdos apskrities teritorija apėmė Šilokarčemos apylinkes ir Nemuno deltą, o vakaruose ją ribojo Kuršių marios ir Baltijos jūra. Klaipėdos apskričiai priklausanti Kuršių nerijos teritorija baigėsi į pietus nuo Nidos. 1818 m. rugsėjo 1 d. pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje buvo įsteigta nauja Šilokarčemos apskritis (vok. Kreis Heydekrug). Klaipėdos apskrities centras buvo Klaipėdos miestas, tačiau jis nuo 1918 m. apskričiai nebepriklausė ir sudarė atskirą Klaipėdos miesto apskritį.

XX a. tarpukaris ir pokaris

1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos krašto valdymą iš Vokietijos Antantės valstybių vardu perėmė Prancūzija. Klaipėdos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto – Klaipėdos krašto – dalimi. Apskrities ribos ir kompetencija išliko nepakitę ir Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą, kadangi krašte galiojo autonominiai įstatymai. 1939–1944 m. Klaipėdos apskritis vėl buvo Vokietijos Reicho sudėtyje, Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje.

Apskrities teritorijos didžiąją dalį užėmus Raudonajai armijai, 1944 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskritis buvo atkurta senosiose ribose. Po 1945 m. nustatytas apskrities dydis ir valsčių kiekis joje ilgainiui kito, 1947 m. panaikinti 9 valsčiai, 1947 balandžio 16 d. priskirti 3 nauji valsčiai (Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų). 1950 m. birželio 20 d. apskritis buvo panaikinta, jo teritorija perduota Klaipėdos (24 apylinkės), Kretingos (1 apylinkė), Priekulės (15 apylinkių) ir Rietavo rajonams (4 apylinkės).

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų“, kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 naujų apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis. Jos teritorija neatitinka senosios Klaipėdos apskrities.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1736			5 valsčiai: Klemiškės valsčius, Priekulės valsčius, Rusnės valsčius, Sendvario valsčius, Šilokarčemos valsčius
1785			5 valsčiai (vok. Amt)
1816		26.785
1825		18.554
1843		34.682
1861		34.553
1867		37.405
1890		40.128
1903			24 valsčiai: Agluonėnų valsčius, Barškių valsčius, Bomelsvitės valsčius, Budelkiemio valsčius, Dituvos valsčius, Dovilų valsčius, Gelžinių valsčius, Jokšų valsčius, Juodkrantės valsčius, Kalotės valsčius, Kebelių valsčius, Klausmylių valsčius, Kopgalio valsčius, Kretingalės valsčius, Kunkių valsčius, Kuršių marių valsčius, Nidos valsčius, Priekulės valsčius, Sakūtėlių valsčius, Smeltės valsčius, Trušelių valsčius, Venckų valsčius, Vytautų valsčius, Žardės valsčius
1905			19 valsčių: Agluonėnų valsčius, Barškių valsčius, Budelkiemio valsčius, Dirvupių valsčius, Dituvos valsčius, Dovilų valsčius, Gelžinių valsčius, Kalotės valsčius, Kebelių valsčius, Kretingalės valsčius, Kunkių valsčius, Kuršių Nerijos valsčius, Priekulės valsčius, Sakūtėlių valsčius, Sėlinų valsčius, Trušelių valsčius, Venckų valsčius, Vytautų valsčius, Žardės valsčius
1910		40.502
1924	823	30.026
1925	1094	30.049 (be Klaipėdos)
1937		33.356
1941		27.052
1944			16 valsčių	1 miestas: Priekulė
1945			14 valsčių: Dauparų valsčius, Dituvos valsčius, Dovilų valsčius, Kalotės valsčius, Karklininkų valsčius, Kretingalės valsčius, Mėželių valsčius, Plikių valsčius, Poškų valsčius, Priekulės valsčius, Sendvario valsčius, Trušelių valsčius, Vaidaugų valsčius, Vilkyčių valsčius
1947			8 valsčiai: Dovilų valsčius, Endriejavo valsčius, Gargždų valsčius, Kretingalės valsčius, Mėželių valsčius, Poškų valsčius, Priekulės valsčius, Veiviržėnų valsčius
1949 (suskirstymas)	1205		6 valsčiai (44 apylinkės)
1950			44 apylinkės
2001	5209	385.768	Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Palangos savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė	9 miestai 1001 kaimas

Nuorodos