Klaipėdos rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje į rytus nuo Klaipėdos miesto prie Kur

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Administracinis centras – Gargždai (priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šio rajono pavadinimas nesutampa su jo centru). Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto).

Klaipėdos rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Administracinis centras

Gargždai

Seniūnijų skaičius

11

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Bronius Markauskas

Gyventojų

59 419

Plotas

1 336 km²

Tankumas

44 žm./km²

Aukščiausia vieta

148 m

Tinklalapis

klaipedos-r.lt

Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, Gargždų krašto muziejus su 4 filialais 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.

Geografija

Klaipėdos rajono savivaldybės Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – . Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.

55° 53' 30‘’

21° 03' 30‘’


	Klaipėdos rajonas

21° 53' 00‘’

55° 28' 00‘’

Klimatas

Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.

Vandenys

Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graumena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.

Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plocio, , Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.

Miškai

Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: , Kliošių, . Auga daugiausia pušynai, eglynai.

Geologija

Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).

Saugomos teritorijos

Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:

su Olandų kepurės kalnu – aukščiausias skardingas jūros krantas Lietuvos pajūryje.
Smeltės botaninis draustinis,
Lužijos botaninis draustinis,
Ablingos geomorfologinis draustinis,
Graumenos hidrografinis draustinis,
Minijos ichtiologinis draustinis,
Veiviržo ichtiologinis draustinis,
Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis,
Kliošių kraštovaizdžio draustinis,
Veiviržo kraštovaizdžio draustinis,
,
Svencelės telmologinis draustinis.

Gamtos paminklai – 2 geologiniai: ir akmuo Baravykas (buvęs).

Susisiekimas

Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas.

Istorija

	Klaipėdos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė.2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	737		26 apylinkės
1954 m. (Išsamiau)			12 apylinkių
1959 m. ((Išsamiau)) ((Išsamiau))	746	37 800	12 apylinkių	1 miesto tipo gyvenvietė (Gargždai)
1962 m.	1202		20 apylinkių	1 miestas (Priekulė), 1 miesto tipo gyvenvietė
1963 m. (Išsamiau)			12 apylinkių
1967 m.	1383	39 600
1970 m. ((Išsamiau))	1400	43 551	12 apylinkių	2 miestai (Gargždai, Priekulė)
1972 m. ((Išsamiau))	1378		12 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai), 317 kaimų, 10 kaimų dalių, 3 viensėdžiai
1976 m. ((Išsamiau))	1370	44 500	12 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 316 kaimų, 12 kaimų dalių, 3 viensėdžiai
1979 m. ((Išsamiau))		45 064	10 apylinkių	2 miestai, 335 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1370		10 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 300 kaimų, 1 viensėdis
1989 m. ((Išsamiau))	1366	45 403	9 apylinkės	2 miestai, 322 kaimo vietovės
2001 m. ((Išsamiau))	1336	46 220	10 kaimo seniūnijų	2 miestai, 7 miesteliai, 302 kaimai, 1 viensėdis

Gyventojai

Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2017 m.

2019 m.

2021 m.^sur.

37 800

44 500

45 064

45 403

46 220

49 637

55 171

59 164

56 964

Tautinė sudėtis

2001 m. gyveno 46 220 žmonės:

Lietuviai – 97% (44830)
Rusai – 1,74% (802)
Vokiečiai – 0,32% (148)
Ukrainiečiai – 0,2% (94)
Baltarusiai – 0,19% (87)
Lenkai – 0,11% (53)
Kiti – 0,45% (206)

2011 m. gyveno 51 308 žmonės:

Lietuviai – 94,92% (48703)
Rusai – 3,09% (1586)
Ukrainiečiai – 0,36% (186)
Baltarusiai – 0,27% (139)
Vokiečiai – 0,23% (117)
Lenkai – 0,13% (67)
Kiti – 0,99% (510)

Gyvenvietės

Agluonėnai

Kvietiniai

Radailiai

Slengiai

Veiviržėnai

Vėžaičiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

2 miestai – Gargždai ir Priekulė;
7 miesteliai – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai.

Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):

Gargždai – 15072
Dercekliai – 2922
Trušeliai – 1794
Vėžaičiai – 1573
Ginduliai – 1521
Slengiai – 1346
Priekulė – 1245
Dovilai – 1077
Kretingalė – 1047
Kalotė – 1031

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Muziejai

Gargždų krašto muziejus
Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje;
Stepono Dariaus gimtinė Dariaus kaime, Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys;
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje;
;
3 mokyklų muziejai.

Švietimas ir ugdymas

Ekonomika

Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).

Pramonės svarbiausios šakos:

naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.

Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).

2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Statistinė rajono informacija 2010-03-03 iš Wayback Machine projekto.
Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.
Klaipėdos rajone saugomi želdiniai klaipedos-r.lt
Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.
Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.
„Dėl gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo į seniūnaitijas tvirtinimo“. 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T11-62. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone: istorinė studija / Sabina Vinciūnienė. – Klaipėda: Druka, 2009. – 511 p.: iliustr. –

Nuorodos

Vikiteka: Klaipėdos rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Savivaldybės tinklalapis 2020-11-17 iš Wayback Machine projekto.

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Statistinė rajono informacija 2010-03-03 iš Wayback Machine projekto.

[3] Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.

[4] Klaipėdos rajone saugomi želdiniai klaipedos-r.lt

[5] Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.

[6] Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.

[7] „Dėl gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo į seniūnaitijas tvirtinimo“. 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T11-62. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.

[8] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[9] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

[10] 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.