Kitos reikšmės Kirtimai reikšmės KirtimaiRodūnios plento gatvė KirtimuoseKirtimai54 38 31 š pl 25 15 50 r ilg 54 642 š p

Kitos reikšmės – Kirtimai (reikšmės).

Kirtimai

Kirtimai

54°38′31″š. pl. 25°15′50″r. ilg. / 54.642°š. pl. 25.264°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Naujininkų seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kirtìmai
Kilmininkas:	Kirtìmų
Naudininkas:	Kirtìmams
Galininkas:	Kirtimùs
Įnagininkas:	Kirtìmais
Vietininkas:	Kirtìmuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Подрубанокъ, Порубанок, lenk. Porubanek

Kirtimai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietus nuo centro, prie Dariaus ir Girėno gatvės ir Eišiškių plento. Gausu pramonės įmonių, rytuose – Vilniaus oro uostas. Išsidėstę tarp Naujininkų šiaurėje, Užusienių ir Dilgynės vakaruose, Užusienių miško pietuose ir oro uosto rytuose. Į pietus nuo Kirtimų yra Rodūnios, Eišiškių, Sakalaičių sodai. Kirtimuose ilgą laiką buvo didžiausias Lietuvoje čigonų taboras (Vilniaus taboras, ~400 gyv.). Kirtimuose veikia ~800 įvairių pramonės („Aerosol Baltija“, „Vildira“), prekybos („Coca Cola HBC Lietuva“, „Vilniaus citma“), statybos („Fegda“, „Vilniaus kranai“), transporto („Schenker“, „Revival Svoris“) bendrovių. XXI a. pr. pradėjo kurtis „Vikingų slėnio“ prekybos kompleksas („Ikea“ ir kt.). Veikia kultūros namai, 2001 m. įkurtas romų visuomeninis centras.

Veikia Kirtimų geležinkelio stotis, kurioje iki maršruto panaikinimo 2015 m. stodavo Vilnius–Stasylos vykstantis keleivinis traukinys. Kirtimus lengva pasiekti Vilniaus viešuoju transportu – čia stoja 1, 2, 3, 3G, 4, 41, 42, 78, 88 maršrutų autobusai. Pagrindinės stotelės: Oro uostas, Dariaus ir Girėno st., Eišiškių plentas, Pašto st., Čigonų st., Metalo st.

Etimologija

Vietovardis kilęs iš ankstesnio slaviško kaimo pavadinimo Porubanek ('skynimas, iškartos, kirtimas').

Istorija

XIX a. buvo bajoriškas kaimelis. 1905 m. Rudaminos valsčiaus Kirtimų (Podrubanoko) palivarke, užusienyje (Vrublevskių valda) ir geležinkelio pusstotėje gyveno 73 žmonės. 1931 m. – 30 gyventojų.

Pagal 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį lapkričio viduryje Kirtimuose įsikūrė Raudonoji armija.

Sovietmečiu prijungti prie Vilniaus miesto.

Nuorodos

Kirtimų kultūros centras
Kirtimai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 147 psl.
Kirtimai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 165 psl.
Kirtimai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 318

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
„Žemėlapis koordinatėmis 54.64 ir 25.26“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
Kirtimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Šeima baiminasi, kaip teks gyventi po Naujųjų metų
Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 39-40.
Porubanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 829 psl. (lenk.)
Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] „Žemėlapis koordinatėmis 54.64 ir 25.26“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.

[3] Kirtimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[4] Šeima baiminasi, kaip teks gyventi po Naujųjų metų

[5] Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 39-40.

[6] Porubanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 829 psl. (lenk.)

[7] Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.

[8] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.