Kirkės šachmatai šachmatų variantas besiskiriantis nuo tradicinių šachmatų tuo kad nukirstos figūros iš karto atgimsta l

Kirkės šachmatai – šachmatų variantas, besiskiriantis nuo tradicinių šachmatų tuo, kad nukirstos figūros iš karto atgimsta laukelyje (jei jis neužimtas), kuriame jos randasi prieš pradedant žaisti tradicinių šachmatų partiją. Jeigu laukelį užima kita figūra, tai nukirstoji yra nuimama nuo lentos.

Klausas Venda
1980

H#3. Sutartas matas trimis ėjimais. Kirkė

1. Be1 Rxh2 [+ph7] 2.Be5 R:e5 [+Bh8] 3.0-0 Kh6#

Bokštai, rikiai ir žirgai grįžta į savo pradines vietasː į tos spalvos laukelį, kurios spalvos laukelyje jie buvo nukirsti.

Nukirtus juodųjų (baltųjų) pėstininką, jis grįžta į septintosios (antrosios) horizontalės laukelį toje pačioje vertikalėje, kurioje jis buvo nukirstas. Karaliams ši taisyklė netaikoma

Grįžęs bokštas gali rokiruotis, o pėstininkas pirmuoju ėjimu eiti per du laukelius ir būti nukirstas prasilenkus su varžovo pėstininku. Nukirtus pėstininku paskutinėje horizontalėje figūrą, jai yra taikomos jos gražinimo į pradinį laukelį taisyklės.

Grįžusi figūra yra aktyvi: iš karto gali vaikščioti, kirsti, šachuoti karalių.

Kirtimas yra negalimas ((nelegalus)), kai nukirstajai figūrai grįžus į savo pradinį laukelį, ji šachuoja karalių.

Pagal Kirkės taisykles galima žaisti ir šachmatų partijas, bet dažniausiai jos naudojamos, sudarant uždavinius.

Kirkės šachmatų sąlygos gali būti naudojamos, kuriant visokius šachmatų uždavinius.

Jie skirstomi į: tiesioginio, sutarto, atvirkščio, refleksinio mato ir serijinius uždavinius.

Tai populiari pasakiškų šachmatų rūšis. Ji turi visą eilę, besiskiriančių taisyklėmis, atmainų. Pavadinta graikų mitologinės deivės Kirkės vardu.

Uždaviniai sudarinėjami ne tik su tradicinėmis, bet ir pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose. Geriausi įtraukiami į FIDE albumus.

Užrašai

A. Lemhkuhl 48 feenschach 1978

Ser-S#11 Serijinis atvirkščias matas per 11 ėjimų. Kirkė

1.c7 2.c8V 3.Vd7 4.dxc3 [+Vd8] 5.c4 6.c5 7. c6 8.c7 9.c8V 10.Vcc6 11.Vd2+ Vxd2#

Kirkės uždaviniai pažymimi žodžiu Kirkė kuris užduotyje rašomas po uždavinio tipo ir ėjimų skaičiaus. Pav., SerH#7. KirKė. reiškia serijinis septynių ėjimų Kirkės sutartas matas. Pato atveju rašomas lygybės ženklas SerH=7. Kirkė). Serijinis 19 ėjimų atvirkščio mato užrašas: SerS#19. Kirkė., o refleksinio mato atveju – SerR#19. Kirkė.

Užrašant ėjimus, figūros spalvą ir atgimimo vietą pažymime tarp laužtinių skliaustelių prieš parašydami pliusą. Pav., jei baltųjų žirgas nukirstų juodųjų valdovę laukelyje h1, nepakanka paprasto užrašo 1.Žxh1 , bet laužtiniuose skliausteliuose dar pridedame valdovės atgimimo vietąː Žxh1 [̹̹̟+jVd8].

Sudėtingesnis užrašas naudojamas, kai pėstininkas kerta paskutinėje horizontalėje figūrą. Pav., atvejis, kai pėstininkas iš laukelio g7 kertą juodųjų valdovę laukelyje h8 ir paaukština pėstininką į bokštą, kuris šachuoja juodųjų karalių, užrašomasː gxh8B [+jVd8]+.

Kirkės uždavinių istorija

Kirkės šachmatus 1967 m. pasiūlė prancūzų (šachmatų kompozitorius) Pjeras Monrealis (Pierre Monréal). Jų taisykles jis kartu su Žonu Pjeru Boji (Jean-Pierre Boyer) 1968 m. paskelbė žurnale Problème.

Kirkės uždaviniai

Figūros savigyna

Vienas iš Kirkės ypatumų, lyginant su tradiciniais šachmatais, yra tai, kad figūros, kai kuriai atvejais, turi galimybę pačios ginti save. Tai įvyksta tada, kai mes perkeliame nukirstą figūrą į jos pradinę vietą lentoje ir po atgimimo ji iš karto šachuoja. Tokiu atveju, pagal Kirkės taisykles, figūros kirtimas yra nelegalus – kas reiškia, kad figūra save apsigynė.

Taisyklių taikymas

1. Diagramoje juodųjų karalius negali kirsti valdovės, nes atgimusi laukelyje d1 valdovė šachuoja jį. Kadangi kitų ėjimų jis neturi – jam matas.

2. Diagramoje analogiškas atvejis: po 1.Vd4, karaliui nukirtus valdovę, ji atgimsta laukelyje d1 ir šachuoja karalių – tad kirtimas yra negalimas. Kadangi karalius kitų (legalių) ėjimų neturi – jam matas.

3. Diagramoje po 1. Bxh7 kiek kitoks atvejis: čia atgimstančioji juodųjų figūra, taip pat, daro įtaką rezultatui. Nukirstasis baltajame laukelyje juodųjų žirgas privalo atgimti pradiniame baltajame laukelyje g8, užblokuodamas laukelį, kuriuo karalius galėtų pasitraukti nuo šacho, be to, karalius baltųjų bokšto kirsti negali, kadangi atgimęs laukelyje h1 bokštas šachuotų karalių. Taigi juodiesiems – matas.

1. Diagrama

Juodiesiems matas, Kirkė.

2. Diagrama

Baltieji skelbia matą vienu ėjimu. Kirkė.

1 Vd4 [+bVd1+]#

3. Diagrama

Baltieji skelbia matą vienu ėjimu. Kirkė.

1 Bxh7 [+jŽg8]#

Norman A. Macleod 1-a v. Europe-Echecs, 1977

#2. Matas dviem ėjimais. Kirkė.

1.Kb4ǃ

1...dːeV̹ 2.̟Žxe1#

1...dːeB 2.Žg1#

1...dːeR̟ 2.Žd2#

1...dːeŽ 2.Vd5#

1...R∞ 2.Ba7#'

H. Lauė. 48 Problemblad, 1973

S#3. Atvirkščias matas trimis ėjimais. Kirkė.

1.Be8 c1V 2.Bd8 Vxd2 3.Žxd2 Vxh1#

2.... Vxb2[+bRc1] 3.Rxb2 Vxh1#

2.... Vxb1 3.Žxb1 Vxh1#

2.... Vc2 3.Rxc2 Vxh1#

1.... c1B 2.Ba8 Bc2 3. Rxc2 Vxh1#

2.... Bxb1 3.Žxb1 Vxh1#

1.... c1R 2.Bf8 Rxd2 3. Žxd2 Vxh1#

2.... Rxb2[+bRc1] 3.Rxb2 Vxh1#

1.... c1Ž 2. Bg8 Že2 3.Rxe2 Vxh1#

2.... Žb3 3. Rxb3 Vxh1#

2.... Ža2 3. Žxa2 Vxh1#

1.... cxb1V 2.Bd8 Vc2 3.Rxc2 Vxh1#

2.... Va2 3.Žxa2 Vxh1#

2.... Va1 3.Rxa1 Vxh1#

2.... Vxb2[+bRc1] 3.Rxb2 Vxh1#

2.... Vc1 3. Rxc1 Vxh1#

1.... cxb1B 2.Bh8 Bxb2[+bRc1] 3.Rxb2 Vxh1#

2.... Ba1 3.Rxa1 Vxh1#

2.... Bc1 3.Rxc1 Vxh1#

1.... cxb1R 2.Bc8 Rc2 3.Rxc2 Vxh1#

2.... Ra2 3.Žxa2 Vxh1#

1.... cxb1Ž 2.Bb8 Ža3 3.Rxa3 Vxh1#

Normano A. Makleodo uždavinyje savigyna yra panaudojama viename iš variantų. Pirmasis ėjimas nėra paprastas: atveriamas šachas rikiu 1.Žf3∞ nieko neduoda, nes juodieji užstoja savo karalių ėjimu 1…Rd5 ir po 2.Rxd5 juodųjų rikis atgimsta laukelyje c8 ir dar karta užstoja nuo šacho karalių ėjimu 2…Rb7.

Teisingas sprendimas yra 1.Kb4ǃ. Jis atrodo, kad nieko negraso, tačiau atlaisvina a vertikalę ir, juodiesiems nukirtus baltųjų bokštą juodame laukelyje e1, jis atgims juodame laukelyje a1 ir suriš juodųjų rikį.

Baltieji skelbia matą po 1…dxe1V 2.Žxe1# (juodųjų valdovė turi atgimti laukelyje d8, o juodųjų rikis negali užstoti karaliaus, nes yra surištas).

Po 1…dxe1B baltieji nekerta bokšto žirgu, bet matuoja užstodami savo rikį ėjimu 2.Žf3g1#

Po 1…dxe1R+ baltieji negali rikio kirsti žirgu f3, nes rikis, nukirstas juodame laukelyje, turėtų atgimti, šachuodamas baltųjų karalių iš juodojo f8 laukelio. Bet baltieji gali matuoti, užstodami savo karalių ėjimu 2.Žd2# Po 1…dxe1Ž seka 2. Ve4#. ir čia baltieji taip pat negalėjo kirsti žirgu f3, nes nukirtus žirgą juodame laukelyje, jis turėtų atgimti juodame b8 laukelyje ir žirgu atvėrus įstrižainę, juodieji nuo rikio šacho galėtų dengtis ėjimu 2…Žc6.

Juodiesiems pirmu ėjimu paėjus rikiu, baltieji pasinaudoja Kirkės uždavinių ypatumu, kad kai kuriais atvejais, figūra gali ginti save. Tad po 1…R∞ seka 2.Ba7#ː juodieji negali kirsti bokšto, nes jis turėtų atgimti juodame a1 laukelyje su šachu, kas pagal Kirkės uždavinio taisykles neleidžiama.

Hartmano Lauės atvirkščio mato uždavinio sprendimas yra 1.Be8!. Ėjimo tikslas yra aštuntoje eilutėje iš anksto bokštu užimti laukelius, kuriuose turėtų atgimti juodųjų figūros, o nesant atgimimui tinkamų laukelių, juodųjų figūros neatgims, o bus nuimamos nuo šachmatų lentos.

Iš visų juodųjų figūrų žaisti gali tik c2 pėstininkas. Ėjimas 1…dxc3 yra negalimas nes nukirstas baltųjų žirgas turėtų atgimti laukelyje g1 ir duoti šachą juodųjų karaliui, o taip daryti juodieji negali. Dėl tos priežasties negalimas ir ėjimas 1….cxd1R.: baltųjų rikis atgimtų laukelyje f1 ir taip pat šachuotų juodųjų karalių.

Lieka 1…c1 arba 1….cxb1. Tačiau jie nuo mato negelbsti, nes kiekvieną kartą baltųjų bokštas iš anksto užima tą laukelį kurioje turėtų atgimti nukirsta juodųjų figūra.

Baltieji naudojasi Kirkės uždavinio taisykle, kuri sako, kad jei laukelis, kuriame turėtų atgimti nukirstoji figūra yra užimtas, tai nukirstoji figūra nuimama nuo lentos. Tad, nukirtę visas naujai atsiradusias juodųjų figūras, juodieji, neturėdami kuo vaikščioti, priversti skelbti matą baltųjų karaliui ėjimu 3…Vxh1# (nukirstas bokštas negali atgimti, nes jo atgimimo laukelį h1 užima juodųjų valdovė).

Šaltiniai

(rusų). Suarchyvuota iš originalo 2005-03-09. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
(anglų). Suarchyvuota iš originalo 2000-02-03. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
Я. Владимиров. 1000 шахматных загадок. М: Астрелъ, 2004. – С.246-247.
(anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-02-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
(anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-04-14. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
(anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-04-14. Nuoroda tikrinta 2017 m. balandžio 7 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
(anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-04-14. Nuoroda tikrinta 2017 m. balandžio 10 d..
Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 97-102.

Nuorodos

Kirkės šachmatų uždaviniai

[1] (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2005-03-09. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()

[2] (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2000-02-03. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()

[3] Я. Владимиров. 1000 шахматных загадок. М: Астрелъ, 2004. – С.246-247.

[4] (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-02-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()

[5] (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-04-14. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 18 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()

[6] (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-04-14. Nuoroda tikrinta 2017 m. balandžio 7 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()

[7] (anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-04-14. Nuoroda tikrinta 2017 m. balandžio 10 d..

[8] Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 97-102.