55 27 14 š pl 21 16 4 r ilg 55 45389 š pl 21 26778 r ilg 55 45389 21 26778 Kelias pro Kintų miškąUžpelkėjęs miškas Kintų

55°27′14″ š. pl. 21°16′4″ r. ilg. / 55.45389°š. pl. 21.26778°r. ilg. / 55.45389; 21.26778

Kintų–Svencelės miškai – miškų masyvas vakarų Lietuvoje, daugiausia Šilutės rajone, 15 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, tuoj į šiaurę nuo Kintų, Kuršių marių pakrantėje. Plotas – 21,3 km². Priklauso Šilutės miškų urėdijos Kintų girininkijai.

Masyvą sudaro Kintų ir Svencelės miškai, visą šiaurinę pusę užima pelkė Svencelė. Pelkėje ir miškuose esti apie 100 ežerokšnių ir duburių. Paviršius banguotas, būdingi aukštapelkiniai ir žemapelkiniai durpžemiai, puveningi jauriniai glėjiniai, jauriniai šilaininiai glėjiški bei glėjiniai priesmėliai ir smėliai. Miškais teka Gelžinio upokšnis, šiaurės rytuose siekia Klaipėdos kanalą.

Medynai:

pušynai: 49 %
beržynai: 30 %
juodalksnynai: 12 %
eglynai: 8 %
ąžuolynai: 1 %

Pagal amžių jaunuolynai sudaro 12 %, pusamžiai medynai 52 %, pribręstantys 23 %, brandūs 13 %.

Miškuose gyvena briedžiai, šernai, elniai, įvairūs vandens ir pelkių paukščiai. Įveista europinių maumedžių, veimutinių pušų, šiaurinių ąžuolų. Pietinė miškų dalis saugoma kaip Kintų botaninis draustinis, šiaurinė – kaip Svencelės telmologinis draustinis. Šalia miškų įsikūrę Kintai, Uogaliai, Blymaciai, Prycmai, Kiškiai, Kalviškiai, Svencelė. Pro miškus eina Kintų–Svencelės keliukas.

Šaltiniai

Kintų–Svencelės miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 314

[1] Kintų–Svencelės miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 314