Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Statistiniai duomenys
Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika

Valiuta	Juanis
Fiskaliniai metai	sausio 1 d. – gruodžio 30 d.
Prekybos partneriai	PPO, APEC.
BVP	$11,4 trln. (2016 m.)
BVP augimas	6,7% (2016 m.) 6,6% (2018 m.)
BVP gyventojui	$8,260 (2016 m.)
BVP pagal ūkio sektorius	pramonė: (46,8%) paslaugos: (43,6%) žemės ūkis: (9,6%)
Infliacija	1,4% (2015 m.)
Darbo jėga	807 mln. (2015 m.)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	žemės ūkis: (29,5%) pramonė: (29,9%) paslaugos: (40,6%)
Bedarbystė	4,05% (2015 m.)
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	$2,3 trln. (2015 m.)
Pagrindiniai eksporto partneriai	JAV: 16,9%, Honkongas: 15,5%, Japonija: 6,4%, Pietų Korėja: 4,3%, (2014 m.)
Importo pajamos	1.7 trln.$(2015 m.)
Pagrindiniai importo partneriai	Japonija: 12,27%, Honkongas: 10,06%, Pietų Korėja: 9,04%, JAV: 7,66%, Taivanas: 6,84%, Vokietija: 5,54% (2009 m.)
Tiesioginės užsienio investicijos	$100 mlrd. (2010 m.)
Bendroji skola užsieniui	$406,6 mlrd. (2010 m.)
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas	16,7% BVP dalies 2015 metais.
Tiesioginės įplaukos	$1,149 trln. (2010 m.)
Tiesioginės išlaidos	$1,27 trln. (2010 m.)
Rezervo fondas	$3,3 trln. (2015 m.)
Infolentelė: • • redaguoti

Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika yra antra didžiausia pasaulyje po JAV ekonomikos pagal GDP ir Pirma pagal PPP. Be to Kinijos ekonomika yra ir sparčiausiai auganti stambių ekonomikų tarpe. Per pastaruosius 30 metų šios ekonomikos BVP vidutinis prieaugis buvo 10% procentų. Kinija taip pat yra ir stambiausia prekių eksportuotoja bei antra didžiausia importuotoja pasauliniu mastu.

Ekonomikos bruožai

Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistinę rinkos ekonomiką, tačiau faktiškai ekonomika remiasi rinka, o per pastaruosius tris dešimtmečius didžioji dalis valstybinių įmonių buvo privatizuotos.

Nuo 1978 m. Kinijos ekonomika iš komandinės (sovietinio modelio), pradėta perorientuoti į rinkos ekonomiką. Nepaisant to, kad Kiniją oficialiai valdo komunistinis režimas, vis didesnę įtaką ekonomikai daro nevyriausybinės organizacijos, bei atskiri šalies piliečiai. Valdžia persiorientavo į sistemą, kurioje vyrauja privatūs namų ūkiai, žemės sklypai, fabrikai, vietoje anksčiau buvusios kolektyvizacijos, suteikė daugiau galių vietiniams valdininkams ir įmonių vadovams pramonėje, sudarė tinkamas sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, padarė šalies ekonomiką atvirą prekybai bei užsienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Skaičiuojant pagal realųjį BVP, Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po JAV, nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu dar yra palyginti mažas (€4480).

Žemės ūkis ir pramonė geriausiai išplėtoti teritorijose, esančiose arčiausiai Honkongo bei tarp Taivano ir Šanchajaus, kuriose sutelkta daugiausiai užsienio investicijų. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo – tarp socialistinės ir rinkos ekonomikos, todėl susiduria su daugeliu problemų: nuo biurokratijos, kurią sukelia socializmas, iki nedarbo, kurio priežastis – rinkos ekonomika. Vyriausybė turi kovoti su nedarbu, kurį sukelia valstybinės bendrovės, atleidinėdamos milijonus darbininkų; sumažinti korupcijos ir kitokių ekonominių nusikaltimų lygį, ir išlaikyti didžiules valstybines įmones, remiamas subsidijomis.

Nuo 1990 stiprėja ne pelno siekiančių organizacijų veikla – jų skaičius 1980 m. buvo 0, 1999 m. – 6000, 2005 m. – 150000 (pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialinių reikalų ministeriją). Jų pagrindinė veikla koncentruojasi į skurdo mažinimą (smulkių ūkių mikrofinansavimas), taip pat pradinio švietimo bei gydymo įstaigų kūrimą – taip siekiant sukurti efektyviau veikiančią socialinę-ekonominę sistemą, galinčią išsilaikyti ir nešti papildomą naudą. Nepaisant to, kad finansavimas teikiamas (2004 m. – apie 60 000 000 JAV dolerių iš tarptautinių organizacijų), dėl kvalifikacijos trūkumo stinga efektyvumo panaudojant gautas lėšas. Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas, bei spartūs ekonominiai pokyčiai.

• • r