Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kibirkštis – smulki švytinti ar deganti dalelė, susidaranti degimo ar smūgio metu.

Kibirkštys, susidarančios degant bengalinei ugnelei

Kitos reikšmės – Kibirkštis (reikšmės).

Degimo kibirkštys būna dvejopos – susidarančios savaime degimo metu ir susidarančios nuo smūgio ar panašaus energingo mechaninio veiksmo.

Paprastos degimo kibirkštys

Tai smulkios degančios ir švytinčios dalelės, kurios lekia kartu su liepsna degant kai kurioms medžiagoms ar atitrūksta nuo degančio daikto, nukrenta ir kurį laiką dega ir švyti.

Degimo kibirkščių susidarymas kartais specialiai naudojamas tam, kad sudaryti dekoratyvinį efektą. Toks degimas naudojamas bengalinėse ugnelėse (kitaip – šaltosiose ugnelėse).

Smūginės degimo kibirkštys

Tokios kibirkštys susidaro smūgio metu atitrūkstant smulkioms dalelėms, kurios nuo smūgio įkaista ir paprastai užsidega. Kibirkščiuoja įrenginiai, kai galandami plieniniai įrankiai.

Taip veikia (titnaginis skiltuvas) arba titnaginių šautuvų skėlimo mechanizmas, kai titnagu smogiant į plieną susidaro degančios geležies kibirkštys.
Tas pats principas naudojamas daugelyje žiebtuvėlių, kur besisukantis plieninis ratukas nuplėšia smulkias daleles nuo vadinamo „akmenėlio“, kuris yra specialaus lydinio iš cerio ir lantano gabalėlis. Atplėšiamos dalelės įkaista ir užsidega, taip virsdamos kibirkštimis, kurios padega žiebtuvėlio degalus.