Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau .
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Ceris (Ce)

Periodinė grupė
Atomo numeris	58
Išvaizda	sibabro baltumo metalas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	140,115 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	183 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	534,4 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	4f¹ 5d¹ 6s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	165 pm
Jono spindulys	103,4 pm
Elektroneigiamumas	1,12 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	Ce←Ce³⁺ -2,34V
Oksidacijos laipsniai	4, 3
Termodinaminės savybės
Tankis	6,78 g/cm³
Šiluminė talpa	26,94 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	11,3 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	798 K
Lydymosi šiluma	5,46 kJ/mol
Virimo temperatūra	3433 K
Garavimo šiluma	398 kJ/mol
Molinis tūris	20,7 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas	5,160 Å

Ceris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ce (lot. cerium), eilės numeris 58. Tai labai retas metalas, randamas kai kuriuose mineraluose (pvz., monacite).

Savybės

Ceris yra sidabrinės (pilkos) spalvos metalas, priklausantis lantanoidų grupei. Šaltame vandenyje lėtai, šiltame – greitai oksiduojasi. Tai labai aktyvus metalas, ore greitai tamsėja, šildomas lengvai reaguoja su deguonimi, sudarydamas cerio oksidą (CeO₂), smulkios dalelės ore savaime užsiliepsnoja. Reaguoja su halogenais, o šildomas – su vandeniliu, siera, anglimi, fosforu, azotu ir kitais elementais. Su dauguma metalų sudaro lydinius (pvz., CeAl, CeMg₃, CeCu ir kt.). Šiam elementui būdingas fizikinių savybių (tankio, virimo bei lydymosi temperatūros, specifinės garavimo šilumos) antrinis periodiškumas. Lengvai reaguoja su rūgštimis. Šarmuose netirpsta.

Panaudojimas

Šis metalas pritaikomas metalurgijoje – kaip pagerinantis metalo lydinių mechanines savybes, dėl vertingų dielektrinių bei puslaidininkinių savybių naudojamas radiotechnikoje ir elektronikoje, atominėje energetikoje.

Istorija

Šį cheminį elementą 1803 m. atrado švedų ir vokiečių mokslininkai W. Von Hisinger, J. Berzelius, M. Klaproth. Cerio pavadinimas kilęs iš nykštukinės planetos Cereros pavadinimo, atrasto dvejais metais anksčiau nei atrastas šis elementas.

Šaltiniai

Danutė Ona Kimtienė. Ceris (Cerium. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 773 psl.

Vikižodynas

[1] Danutė Ona Kimtienė. Ceris (Cerium. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 773 psl.