Chosrovas I arba Chosrovas Anuširvanas (sen. pers. 𐭧𐭥𐭮𐭫𐭥𐭣𐭩 = Xusraw Anōšāg Ruwān – „Chosrovas Nemirtingoji Siela“; 496–579 m.) – Sasanidų dinastijai priklausęs Persijos karalius (531–579 m.).
Chosrovas I | |
---|---|
Sasanidų karalių karalius | |
Sasanidai | |
Gimė | 496 m. |
Mirė | 579 m. sausio 31 d. (~83 metai) Ktesifonas |
Tėvas | |
Vaikai | , Anošazadas, Jazdandaras |
Religija | zoroastrizmas |
Sasanidų imperatorius | |
Valdė | 531-579 m. |
Pirmtakas | |
Įpėdinis | |
Vikiteka | Chosrovas I |
Gimė Ardestane, buvo trečiasis karaliaus sūnus. Su juo dalyvavo malšinant mazdakitų, kovojusių už žemakasčių teises, judėjimą. Mirus Kavadui, Chosrovas tapo tėvo įpėdiniu ir buvo remiamas zoroastrų žynių. Tuo tarpu jo brolis Kavus palaikė mazdakitus. Chosrovas įveikė sukilėlius ir pasiuntė myriop Kavų bei mazdakitų įkvėpėją Mazdaką. 531 m. mazdakitai su Chosrovo broliais sudarė sąmokslą prieš valdovą – tai sužinojęs Chosrovas I nužudė visus savo brolius ir jų atžalas. 532 m. sudarė taiką su Bizantijos imperatoriumi Justinianu.
Tiesa, 540 m. Chosrovas I taiką su Bizantiją nutraukė ir su ja kariavo 540–562 m. ir nuo 572 m. Be to, 570 m. surengė žygį į pietus ir nukariavo Jemeną, tuo metu valdytą Etiopijos (Aksumo imperijos). Valdant Chosrovui I Sasanidų imperija pasiekė didžiausią galybę.
Vykdydamas mokesčių reformą žemės savininkus apmokestino pastoviu ir diferencijuotu žemės mokesčiu (pagal žemės rūšį, sklypo dydį, derlingumą, drėkinimo būdus), įvedė pagalvės mokestį. Sukūrė reguliariąją kariuomenę. Karinėmis, administracinėmis ir kt. reformomis stiprino centrinę valdžią. Organizavo drėkinamųjų kanalų, tiltų, kelių, gynybinių sienų statybą.
Chosrovas I laikomas karaliumi–išminčiumi. Jis rėmė mokslo, filosofijos sklaidą, buvo meno mecenatas. Jam valdant įkurta Gondišapūro akademija, kur įsikūrė iš Bizantijos pabėgę neoplatonikai ir nestoriečiai, iš Indijos perimti šachmatai, išversta „Pančatantra“ (Kalila ir Dimina), atlikta daug kitų vertimų iš sanskrito, graikų, sirų kalbų. Chosrovas I laikomas vienu didingiausių persų valdovų, daug jo valdymo meno laimėjimų perėmė vėlesni musulmonų valdovai.
Šaltiniai
- Chosrovas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris