Kašjapa

Kašjapa (skr. कश्यप = IAST: Kaśyapa) – vedų–hinduizmo dieviškasis rišis, dalyvavęs pasaulio sutvėrime. Pasak „Šatapatha brahmanos“, Pradžapatis sutvėrė visa, kas gyva, įsikūnijęs į kosminį vėžlį. Pasak mito, vėžlys ir yra Kašjapa, todėl visi gyvi padarai – Kašjapos ainiai. Kašjapa laikomas vienu iš 7 didžiųjų rišių, Brahmos sūnumi arba Maričio apraiška. Kašjapos žmonomis laikomos 8 (kitąsyk 10 ar 13) Dakšos dukterų. Nuo Ditės jis susilaukė sūnų , nuo  – , nuo Aditės – 33 dievų (12 aditjų, 8 vasų, 11 rudrų ir poros Ašvinų). Kitos jo žmonos – Sinhika, Vinata, Kadrū, Kapila, Surasa, Munė ir kt. – pasaulin atvedė gandharvus, apsarases, nagus, rakšasus, gyvūnus ir kitus padarus. Galiausiai Kašjapos vaikaitis, Vivasvato sūnus Manus pradėjęs žmonių padermę. Būdamas visos tvarinijos tėvu, Kašjapa simbolizuoja iki tvėrimo daugio buvojusį vienį. Kitur Kašjapa tapatinamas su Pradžapačiu arba Brahma.

Kašjapa minimas „Rigvedoje“ ir „Atharvavedoje“, jam ir jo giminei priskiriama daug „Rigvedos“ 8 ir 9 mandalų giesmių. Taip pat budizme žinomas mitinis veikėjas – Šakjamunio mokinys .

Vardas kildinamas nuo žodžio skr. कच्छप = IAST: kacchapa, reiškiančio vėžlį.

Šaltiniai

1. Šatapatha brahmana VII 5, 1, 5
2. Ramajana VII 4, Mahabharata I 59
3. Мифы народов мира. Кашьяпа (др.-инд.) , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.