Kazys Puida

Kazys Puida
Gimė	1883 m. kovo 19 d. Šėtijai, Lekėčių valsčius
Mirė	1945 m. sausio 23 d. (61 metai) Nausėdai prie Babtų
Palaidotas (-a)	Panevėžiuko kapinėse (Kauno raj.)
Sutuoktinis (-ė)	Ona Pleirytė-Puidienė Stefanija Girdvainytė
Vaikai	Mimoza, Algirdas, Sigurdas, Gediminas
Veikla	rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas
Alma mater
Vikiteka	Kazys Puida

Kazys Aleksandras Puida (1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose, Lekėčių valsčius – 1945 m. sausio 23 d. Nausėduose, prie Babtų) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas.

Biografija

Kazys Puida - pirmas iš kairės su „Vilniaus žinių“ redakcijos ir spaustuvės darbuotojais prie Gedimino pilies griuvėsių Vilniuje, 1905.

Baigė Marijampolės gimnaziją, nuo 1902 m. studijavo Frydebergo politechnikos mokykloje, vėliau Berlyne, 1904 m. grįžo į Kauną ir K. Žegotos slapyvardžiu rašė Petrapilyje leidžiamam „Lietuvių laikraščiui“. 1905–1907 m. revoliucinių įvykių Panevėžio apskrityje dalyvis, įtrauktas į pavojingiausių carizmo priešų socialdemokratų sąrašus. 1905–1907 m. – laikraščio „Vilniaus žinios“ sekretorius, redaktorius, „Vilniaus kanklių“ draugijos sekretorius, vaidino draugijos spektakliuose. 1907 m. sausio 9 d. įvykusios Pirmosios lietuvių dailės parodos organizacinio komiteto narys.

Perėmęs mirusio brolio, 1904 m. baigusio , inžinieriaus diplomą, 1907–1913 m. Šiaulių gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. 1910 m. dar redagavo laikraštį „Rygos naujienos“. Už anticarinę veiklą su šeima ištremtas į Čeliabinską, Pirmojo pasaulinio karo metais Čeliabinsko realinėje mokykloje dirbo vokiečių kalbos mokytoju. 1916 m. mobilizuotas Rusijos imperijos kariuomenėn, tarnavo inžinieriumi Kustanajuje, kur įkūrė elektrinę, Petrapilio fabrike.1916–1917 m. Petrogrado lietuvių bendrojo lavinimo kursų matematikos mokytojas.

1920 m. rugsėjo 12 d. su žmona Ona Pleiryte-Puidiene grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune, dirbo „Švyturio“ knygų leidimo bendrovėje, Spindulio spaustuvės direkcijoje. 1920 m. įkūrė „Vaivos“ leidyklą, kuri leido literatūros klasikų seriją, 1922 m. išleido 3 vienkarčius leidinius, skirtus parodai. 1921 m. dienraščio „Lietuva“ priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Nuo 1925 m. buvo Vilkolakio teatro vadovybėje.

1923–1926 m. leido ir redagavo žurnalą „Krivulė“, 1923–1924 m. – žurnalą „Gairės“, 1923 m. – metraštį „Kūrybos keliais“, 1928 m. – „Sąsieka“, 1930–1931 m. – „Gaisai“.

Koplytstulpis ant K. Puidos kapo

Su pirmąja žmona – rašytoja Ona Pleiryte–Puidiene, pasirašinėjusia Vaidilutės slapyvardžiu, turėjo tris vaikus: Mimozą (mirė Izraelyje), Algirdą ir Sigurdą (abu vokiečių sušaudyti). Antroji žmona buvo advokatė Stefanija Girdvainytė, su kuria susilaukė sūnaus Gedimino.

K. Puida po mirties palaidotas Panevėžiuko kapinėse (Kauno raj.). 1989 m. kunigo Ričardo Mikutavičiaus iniciatyva ant rašytojo kapo (tikslią palaidojimo vietą nustatė kraštotyrininkas L. Juozonis) pastatytas ąžuolinis koplytstulpis su žodžiais iš jo romano „Magnus Dux“: „Viskas praeina, viskas grįžta, niekas išgyventa nepradingsta“.

Kūryba

Bendradarbiavo leidiniuose 1902–1914 m. – „Vienybė lietuvninkų“, 1904 m. – Varpas, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Kova“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Pasirašydavo Aitvaro, Al., Alfa, J.D., T. Driskiaus, Kaukės, K. Zegotos, Kerų dėdės, K. Vargo ir kt. slapyvardžiais.

Parašė eilėraščių, apysakų, apsakymų, dramų, istorinių romanų, išvertė lenkų, anglų, amerikiečių rašytojų kūrinių. Išleido 61 užsienio rašytojų knygą, tuo praturtindamas lietuvių bibliotekas.

Puidynės dvaro gyvenamasis namas, kuriame iki mirties gyveno K. Puida

Bibliografija

• Iš sermėgiaus krūtinės, eilėraščiai, 1906 m.
• Ruduo, apsakymai, 1906 m.
• Paskutinė ašara, apsakymai, 1907 m.
• Švedų liaudies švietimas, publicistika, 1911 m.
• Saulei tekant, apsakymai, 1911 m.
• Žemės giesmė, apysaka, 1911 m.
• Raštai, 4 t., 1911–1912 m.
• Undinė, drama, 1912 m.
• Gairės, drama, 1913 m.
• Raudonas gaidys, apysaka, 1913 m.
• Mūsų dainiai, publicistika, 1913 m.
• Rytojun bežiūrint, publicistikos, pedagogikos, literatūrologijos knyga, 1913 m.
• Kerštas, 1915 m.
• Karalius Haraldas, apysaka, 1920 m.
• Stepai, drama, 1920 m.
• Kaukės, apysaka, 1923 m.
• Rytų svečias, drama, 1926 m.
• Magnus Dux, istorinis romanas, 1936 m.
• Geležinis vilkas, romanas, 1927 m.

Šaltiniai

1. Kazys Puida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
2. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 378.
3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 406 psl.
4. Kauno rajono kapinės - Kazio Puidos kapas 2022-09-26 iš Wayback Machine projekto. krsvbiblioteka.lt

Literatūra

• Vytautas Kubilius. Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.