Kazys LevandauskasGimė 1870 m rugpjūčio 6 d Debeikiai Anykščių raj Mirė 1950 m birželio 20 d 79 metai KaunasPalaidotas a

Kazys Levandauskas
Gimė	1870 m. rugpjūčio 6 d. Debeikiai, Anykščių raj.
Mirė	1950 m. birželio 20 d. (79 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Žemųjų Šančių kapinės
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Aleksandras Levandauskas
Motina	Eleonora Osmolskaitė-Levandauskienė

Veikla	Liepojos lietuvių mėgėjų teatro kūrėjas, aktorius, režisierius

Žymūs apdovanojimai
1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejinis medalis 1929 m. LDK Gedimino IV laipsnio ordinas

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos .
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje .

Kazys Levandauskas (1870 m. rugpjūčio 6 d. Debeikiuose, Anykščių rajonas – 1950 m. birželio 20 d. Kaune, palaidotas Žemųjų Šančių kapinėse) – Liepojos lietuvių mėgėjų teatro kūrėjas, aktorius, režisierius, chorų vadovas.

Biografija

Kazys Levandauskas gimė Debeikiuose (dab. Anykščių raj.). Tėvai – Aleksandras Levandauskas ir Eleonora Osmolskaitė-Levandauskienė buvo valstiečiai. Apie 1875 m. šeima persikėlė į Ščenslivą, už 4 km į šiaurę nuo Raguvos. Nuo 1881 m. mokėsi Raguvos dviklasėje mokykloje, 1886-1890 m. - Panevėžio amatų mokykloje. 1894 m. pradėjo dirbti Liepojos geležinkelio vagonų cecho dirbtuvėse. Po tėvo mirties į Liepoją persikėlė motina, 3 seserys – Felicija, Tekle ir Helena. Pastaroji mirė apie 1910 m. 1914 m. evakuojant Liepojos geležinkelio dirbtuves su motina ir sesers Teklės Lechavičienės šeima persikėlė į Gomelį. Motina apie 1916 m. mirė, palaidota Gomelyje.

1920 m. su artimaisiais grįžo į Lietuvą. Iki 1938 m. dirbo Kauno geležinkelio dirbtuvių Vagonų cecho meistru, vedėju. Aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos geležinkelio infrastruktūrą po Pirmojo pasaulinio karo. 1921–1940 m. Šaulių sąjungos narys.

Kultūrinė meninė veikla

1911 m. Liepojoje suorganizavo Artistų mylėtojų ratelį. 1911–1914 m. vadovavo Liepojos lietuvių draugijos Artistų mėgėjų būreliui. Režisavo ar (ir) vaidino pjesėse: „Ūkanose“, „Blinda“, „Adomas ir Ieva“, „Iš meilės“, „Gedimino sapnas“, „Kaminkrėtys ir malūnininkas“, „Užburti turtai“, „Pirmasis degtindarys“, „Šv. Cecilija“, „Jaunikis“, „Šv. Agnietė“, „Brangusis pabučiavimas“, „Verpėja po kryžiumi“ ir kt. Vaidino ir seserys Felicija, Teklė.

Pirmojo pasaulinio karo metais vadovavo Gomelio lietuvių mišriam chorui, režisavo ir vaidino pjesėse „Adomas ir Ieva“, „Tiktai niekam nesakyk“. Nuo 1921 m. aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos kultūriniuose meniniuose renginiuose. Bendravo su aktore Ona Rymaite. Nuo 1925 m. bažnytinei muzikai ugdyti Lietuvoje Šančių skyriaus pirmininkas.

Šeima

Šeimos nesukūrė. Globojo sesers Teklės Lechavičienės šeimą po vyro – Antano Soterio Lechavičiaus – mirties (1925 m.), rūpinosi jų vaikais – Elena Lechavičiūte ir Jonu Lechavičiumi (kompozitorius). 1943 m. įsūnijo Vytautą Levandauską (architektūrologas, Lietuvos architektūros istorikas, menotyrininkas).

Įvertinimas

1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejinis medalis
1929 m. LDK Gedimino IV laipsnio ordinas

Atminimas

Kapas ir antkapinis paminklas Šančių kapinėse Kaune.

Bibliografija

Vytautas Maknys. Lietuvių teatro raidos bruožai. T. I. Vilnius: Mintis, 1972, p. 209–211, 226.
Kelininkai, susįję su Lietuva. XVIII-XX amžius / .Sudarytojas Linas Vidugiris. Vilnius. 2016, p. 412-414.

Šaltiniai

LVIA, f. 669, ap. 19, b. 16. lp. 97, nr. 85. Įrašas apie Kazio Levandausko krikštą Debeikių bažnyčios krikšto knygoje. 1870 m.
KAA, f. 66, ap. 14, b. 405. Kazio Levandausko paso kortelė. 1908 m.
KAA, f. 66, ap. 1, b. 24419. Kazio Levandausko paso kortelė. 1921 m.
LCVA, f. 402, ap. 4, b. 285, lp. 11 . Šv. Cecilijos draugijos centro valdybos pirmininko J. Naujalio pranešimas. 1925 m.
LCVA, f. 561, ap. 3, b. 240a, lp. 13-14. Šaulių sąjungos XXII rinktinės, 3-ios geležinkelio dirbtuvių šaulių kuopos narių registracijos knyga.1936 m.
Elenos Levandauskienės prisiminimai apie jos krikšto tėvą Kazį Levandauską. Garso įrašas iš Vytauto Levandausko asmeninio archyvo. 1987 m.
http://biblioteka.ktu.edu/www/paroda/penkiolik2_3.htm 2014-02-19 iš Wayback Machine projekto. (žiūrėta 2014 m. sausio 26 d.). Kauno senoji portretinė fotografija. Kazys Levandauskas su Šaulių sąjungos uniforma. K. Tartakausko nuotrauka. XX a. 4 dešimtmetis.